Vietos, kaip kultūrinės erdvės tyrimai šiandien susilaukia vis didesnio dėmesio ne tik etnologijoje, bet ir kitose srityse, pvz., literatūroje. Erdvė, vieta ar kultūrinis regionas yra tyrinėjami remiantis kultūriniais, socialiniais, etnologiniais ir istoriniais ypatumais. Magistro darbe yra nagrinėjama vieta kaip kultūros erdvė vokiečių rašytojo H. Sudermanno kūrinyje „Lietuviškos apysakos“ ir lietuvių rašytojos I. Simonaitytės romane „Aukštujų Šimonių likimas“. Darbe yra pateikiama Mažosios Lietuvos kaimų ir miestų topografija, kuri atsispindi šių dviejų autorių kūriniuose; analizuojama, kaip tose vietovėse ir kokiomis priemonėmis abu autoriai atskleidžia lietuvininkų ir vokiečių kultūrą. Darbą sudaro dvi pagrindinės dalys: teorinė ir empirinė. Teorinėje magistro darbo dalyje nagrinėjami literatūrinės – kultūrinės topografijos bruožai. Visų pirma aptariama, kas yra erdvė, apibrėžiama jos samprata. Tolesnėje teorinėje darbo dalyje plačiau nagrinėjamos literatūrinės ir kultūrinės topografijos erdvės bei šių erdvių tendencijos. Antrojoje magistro darbo dalyje yra analizuojami kūriniai: H. Sudermanno „Lietuviškos apysakos“ ir I. Simonaitytės „Aukštujų Šimonių likimas“. Praktinės dalies pradžioje pateikiamas skyrelis apie paribio kultūros ypatumus, kuriame yra aprašomi Mažosios Lietuvos bruožai XIX amžiuje bei trumpa apžvalga apie du paribio autorius. Po skyrelio apie Mažają Lietuvą ir apie ją rašiusius autorius seka „Lietuviškų apysakų“ ir „Aukštujų Šimonių likimo“... [toliau žr. visą tekstą] / This master thesis is done on the place as cultural space in “Lithuanian novels” by H Sudermann and “The fate of Šimoniai Family from Aukštujai” by I. Simonaitytė. Topography of Minor Lithuania towns and villages is given in this work, which is reflected by those two modern writers in their works. It is analyzed how and by what means both authors reveal the culture of Lithuanians and Germans in those places. The work consists of two parts: theoretical and empirical. In Theoretical part the study on literary – cultural topography’s features and their tendency is done. In the second part of this master thesis, the literary works “Lithuanian novels” by H. Sudermann and “the fate of Šimoniai Family from Aukštujai” by I. Simonaitytė are analyzed. In this part, which is appealed to literary-cultural topography aspects, the descriptions of the places taken in the stories are given, and showed as very important by the cultural point of view. The culture of Minor Lithuania is showed in prospect of different authors (German and Lithuanian) in practical part. It is compared how the culture of German and Lithuanian is represented by I.Sominaityė and H.Sudermann. Similarities and differences between those two authors are given with reference to comparative method. / Ort als kultureller Raum gewinnt heute immer mehr Aufmerksamkeit nicht nur in der Bereich Ethnologie, sondern auch in der Literaturwissenschaft. Raum, Ort oder kulturelle Region werden, anhand kulturellen, sozialen, ethnologischen und historischen Eigenarten, untersucht. Ort als kultureller Raum ist in dieser Magisterarbeit zum Thema. Kulturelle Orte werden in den Werken von H. Sudermann „Litauische Geschichten“ und I. Simonaitytė „Aukštujų Šimonių likimas“ untersucht. Es ist bemerkenswert, dass zum Untersuchung sind die Werke sich ausgewählt, die von zwei, zur verschiedenen Kulturen gehörenden, Autoren geschrieben sind. Die vorliegende Magisterarbeit gliedert sich in zwei grössere Teile: den theoretischen und den analytischen. Im theoretischen Teil werden Aspekte der Topographie analysiert und die wichtigsten Zügen der literarischen Topographie beschrieben. Grosse Aufmerksamkeit wird hier auf der Konzeption des Raumes gelenk. Es wird auf die Frage geantwortet: was ist der Raum? Dabei werden auch die Begriffe, wichtigste Aspekte und Tendenzen von literarischen – kulturellen Topographie angegeben. Im darauffolgenden zweiten analytischen Teil wird gemäß dem theoretischen Teil auf die Analyse der literarischen Topographie und kultureller Raum eingegangen. Hier wird die Analyse von „Litauischen Geschichten“ und „Aukštujų Šimonių likimas“ angegeben. In diesem Teil wird dargestellt, wie H. Sudermann und I. Simonaitytė Städte und Dörfer von Kleinlitauen beschrieben... [der volle Text, siehe weiter]

Lithuanian literature of early socialistic realism is called normative literature: literary works were written according to certain set rules in order to meet the requirements of Soviet ideology. Comparisons of edits of the novel Po audros – Dideli įvykiai Naujamiestyje (1947-1948) by J. Dovydaitis, the novel Puodžiūnkiemis (1952) by A. Vienuolis and the novella Pikčiurnienė (1953) by I. Simonaitytė reveal the main norms of writing a Lithuanian novel of that period. In early socialistic realism period, literary works describing the past predominate. The ground of such pieces is based on a class conflict. In order to depict class fights scenes of highlighted clashes between antagonists and protagonists are created. Negative characters are kulaks, enemies of Soviet authorities – who serve for condemning the past. Positive characters are representatives of the new order, fighters for welfare of workers. A group of passive, politically inactive, characters comprise the intelligentsia whose depiction peculiarities were borrowed from Russian literature. The contrast of the past and the future becomes the base of composition of a literary work of early socialistic realism. The past is depicted in dark colours, turned into a legend, while the future is depicted in bright colours, often idealised. Literary works by A. Vienuolis, I. Simonaitytė and J. Dovydaitis are full of pathos, celebrating the new authorities, the role of communists as well as working individuals... [to full text]