Santrauka Šio magistro darbo tema - F. Nietzsche‘s nihilizmo interpretacija M Heideggerio ir K. Lowith‘o filosofijoje. Analizuojamos dvi F. Nietzsche‘s nihilizmo interpretacijos : M. Heideggerio ir K. Lowith‘o. M. Heideggeriui F. Nietzsche‘s nihilizmo interpretacija aktuali tuo, kad ji atskleidžia, jog ne tik žmogus yra tikrovės kūrėjas, bet kad jau egzistuoja tikrovė, su kuria sąveikaudamas, žmogus rūpinasi savo paties laikina būtimi. Tuo tarpu F. Nietzsche tikrovę įvardijo kaip chaotiškumą, kuriai žmogus siekia suteikti formą. M. Heideggeris, interpretuodamas F. Nietzsche‘s nihilizmą, didžiausią dėmesį skyrė ontologinėms problemos atskleisti, tokioms kaip : Kokia yra žmogaus buvimo prasmė? Koks yra žmogaus santykis su tikrove? Kas yra tiesa? K. Lowith‘o F. Nietzsche‘s nihilizmo interpretacijos aktualumas atsiveria iš filosofinės antropologijos perspektyvos, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas aptarti Vakarų žmonių tarpusavio santykius, kurie ir leido F. Nietzsche‘i išsakyti teiginį, kad nėra jokių moralinių fenomenų, o tik jų interpretacijos. Tuo tarpu K. Lowith‘as manė, kad nėra jokių moralinių fenomenų savyje, tačiau tai dar nereiškia, kad jų nėra žmoguje. Magistro darbe taip pat lyginamos M. Heidegerio ir K. Lowith‘o F. Nietzsche‘s nihilizmo interpretacijos, tai leidžia išryškinti šių filosofų skirtingas prieigas prie F. Nietzsche‘s nihilizmo teorijos. / Summary The master thesis analyzes two interpretations of F. Nietzsche’s nihilism: M. Heidegger’s and K. Lowith’s ones. The interpretation of F. Nietzsche’s nihilism is relevant to M. Heidegger since it reveals the fact that not only a man is the creator of the reality. It already exists and a man interacting with the reality cares for his own temporary entity. Meanwhile, F. Nietzsche named the reality as chaos to which a man seeks to provide form. M. Heidegger, interpreting F. Nietzsche’s nihilism, paid the greatest attention to reveal the ontological problems such as: What is the sense of a man’s being? What is a man’s relationship with the reality? What is the truth? The interpretation of F. Nietzsche’s nihilism is relevant to K. Lowith from the perspective of the philosophical anthropology in which the greatest attention is paid to discuss Western people’s correlation which allowed F. Nietzsche to state that there are no moral phenomena but only their interpretations. On the other hand, K. Lowith thought that there are no moral phenomena in oneself but it does not mean that they are not in a man. M. Heidegger’s and K. Lowith’s interpretations of F. Nietzsche’s nihilism are also compared in the master thesis which allows to highlight these philosophers’ different approaches to the theory of F. Nietzsche’s nihilism.