Magistro darbe vertinami introdukuotų pušų rūšių Kuršių nerijos nacionaliniame parke būklė ir statusas, pažeidimų priežastys, dendrometriniai rodikliai, estetiškumas. Darbo objektas –Kuršių nerijos nacionalinio parko kalninės, juodosios, Bankso ir paprastosios pušų sklypai, kurie įveisti 1896 m. – 1962 m. Juodkrantės (kv.38 skl.29, 39; kv.39 skl.6, 12) ir Smiltynės (Kv.36 skl. 14,16) girininkijose. Darbo tikslas – įvertinti introdukuotų pušų rūšių želdinių būklę ir statusą Kuršių nerijos nacionaliniame parke. Darbo metodai –instrumentinis denrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis medžių įvertinimas, literatūros šaltinių ir dokumentų analizė Darbo rezultatai. 2010 metai medynams nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: kalninė pušis Dvid=7.7cm, Dmax=19.5cm, Hvid=6.2m, Hmax=7.5m, tankumas 6000 vnt/ha; Bankso bušis Dvid=10,1cm, Dmax=18cm, Hvid=9.2m, Hmax=12,5m, tankumas 3500 vnt/ha; juodoji pušis Dvid=23,2cm, Dmax=40cm, Hvid=15,1m, Hmax=17,5m, tankumas 931 vnt/ha. Sąlyginai sveiki individai kalninės pušies medynuose nerijos palvėje, sudaro 45%, įvairiu laipsniu pažeisti – 27,92%, o sausuoliai ir virtėliai – 27,08% , Bankso pušies medynus Didžiojo kopagūbrio viršuje, sudaro - sveiki 48,57%, įvairiu laipsniu pažeisti – 45,71%, o sausuoliai ir virtėliai – 5,72% , juodosios pušies medynuose Didžiojo kopagūbrio rytiniame šlaite - sveiki 42,96%, įvairiu laipsniu pažeisti – 50,38%, o sausuoliai ir virtėliai – 6,66% . Visų tirtų introdukuotų pušų rūšių želdinių sanitarinė –... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s work evaluates the invasive pine species in Curonian spit national park, its state and status, causes of damages, tree measurement indicators, aesthetic state. Job object – Curonian spit national park plots of mountain, black and Banks pines, planted 1896 – 1962 in Juodkrante (kv.38 plot.29, 39; kv.39 plot 6, 12), Smiltyne (Kv.36 plot. 14,16) forestries. The aim of the study – to evaluate invasive pine species state and status in Curonian spit national park. Working methods – instrumental tree measurement indicators, visual status evaluation, analyzes of literature and document. Study results – 2010 invasive species the following tree measurement indicators: mountain pine Dvid=7.7cm, Dmax=19.5cm, Hvid=6.2m, Hmax=7.5m, density 6000 units/ha; Banks pine Dvid=10,1cm, Dmax=18cm, Hvid=9.2m, Hmax=12,5m, density 3500 units/ha; black pine Dvid=23,2cm, Dmax=40cm, Hvid=15,1m, Hmax=17,5m, density 931 units/ha. Conditionally healthy individuals in trees of mountain pine that are located in spit palve are 45 %, damaged in different degree – 27,92 %, deadwoods – 27,08 %. Banks pine trees on the top of Huge Dune Ridge : healthy – 48,57%, damaged in different degree - 45,71%, deadwoods - 5,72%. Black pine trees: on the east side of Huge Dune Ridge: healthy 42,96%, damaged in different degree – 50,38%, deadwoods – 6,66 %. Sanitary – higienic state of all evaluated invasive pine species is 3. The second class of aesthetic quality corresponds only Black pine stands on the east on... [to full text]

Magistro darbe tiriama paprastųjų kadagių būklė, pažeidimo priežastys, menkaverčių medžių ir krūmų paplitimas ir gausa, būklės pokyčiai 1998 – 2008 metais, dendrometriniai rodikliai, patrauklumas lankytojams. Darbo objektas - Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 61 kv. 15skl. 2,6ha plote augantis kadagynas, įeinantis i Kauno marių regioninio parko Arlaviškių botaninio draustinio teritoriją. Tyrimo tikslas - Įvertinti Arlaviškių botaniniame draustinyje augančio kadagyno būklę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis kadagių būklės, kitų medžių ir krūmų rūšių gausos įvertinimas, anketinis objekto patrauklumo lankytojams vertinimas. Darbo rezultatai – 2008 metais kadagynui nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: Dvid= 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 m. Aukščiausi kadagiai siekia 12.5 m, storiausi – 22.5 cm. Kadagyno vidutinis tankumas 1232 vnt/ha. Kadagyno individų daugumą sudaro krūminę formą turintys kadagiai (68,1 %), likusieji 32,9 % - medeliai. Tarp medelių 30 % turi koloniškąją formą (Juniperus communis ‘Hibernica‘), bei 1–2% svyruoklinę (Juniperus communis ’Oblonga Pendula’). Kadagynas apibūdinamas kaip vidutiniškai pažeistas. Jame sveiki individai sudaro 10,8 %, įvairiu laipsniu pažeisti 68,7 %, sausuoliai – 20.5 %. Pagrindinės kadagyno pažeidimų priežastys: per tankios individų grupės ir individų tarpusavio sąveika (37,7 %), įvairūs kirtimai (46 %), šakų laužymas (11,1 %), kadagių ligos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined the conventional status of juniper, of demage causes negligible trees and shrubs prevalence and abundance, changes of state from 1998 to 2008, tree measurement indicators, attractiveness to visitors. Job object - Dubrava experimental educational forest enterprise Silėnai forestrys 61 compartment 15 sebcompartment 2.6 ha growing junipers formations, that included to the Gulf of Kaunas Regional Park Reserve of Arlaviškių botanical area. The aim of the study - To evaluate Arlaviškes botanical reserves growing junipers growing area condition. Working methods - instrumental tree measurement indicators. Visual status of juniper and other trees and shrubs of species abundance assessment. Personal assessment of the object's attractiveness to visitors. Study results - 2008 Juniper formation the following tree measurement indicators Dvid = 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 years Juniper aims to the highest 12.5 m, thick trees - 22.5 cm. Juniper formation average density of 1232 units/ha. Juniper formation individuals constitute the majority of the indigenous form of Juniper (68.1%), the remaining 32.9% - saplings. Among the trees by 30% to Juniperus communis' Hibernicus ' form, and 1 - 2% Juniperus communis' Oblonga Pendula'. Juniper formation defined as the average demage. It consists of 10.8% healthy individuals, varying the degree of prejudice to 68.7%, dry trees - 20.5%. The main causes of demage juniper formation: density of individuals within the group... [to full text]