Relevance of the problem. Common juniper (Juniperus communis L.) is a characteristic underbrush plant of the dry and infertile forest ecosystems. Under favorable conditions, mostly on exposed slopes, common juniper comprises unique juniper communities. The species occupies a large range, is characterized by ecological plasticity and a large variety of populations (Adams, 2008). In many areas of the range it is an important element of the ecosystem, characterized by a large variety of forms. However, the prevalence of junipers and their ecological importance is often dealt with episodically, and on a wider scale - only in the British Isles (Plantlife, 2007, Thomas, 2007) and in some regions of Russia (Барзут, 2007; Михеева, 2002). Despite the large range, common juniper remains one of the least explored coniferous species. According to the Lithuanian National forest inventory data, common juniper is the most widespread in the south-southeastern Lithuanian pine forests on infertile (Nb) forest sites of normal humidity. Nb site occupies more than one fifth of the Lithuanian forest area, while about 94% of stands on this site type occupy pine stands where common juniper is the most common plant in the underbrush (State Forest Service, 2009). Juniper communities formed in the underbrush under intense forest management conditions generally suffer from economic activity, particularly due to final forest felling, when the largest and most valuable individuals are often damaged or... [to full text] / Paprastasis kadagys (Juniperus communis L.) yra charakteringas sausesnių ir mažiau derlingų miško ekosistemų trako augalas. Esant palankioms sąlygoms dažniausiai atviruo-se šlaituose paprastasis kadagys sudaro unikalias kadagynų bendrijas. Rūšis užima didelį arealą, pasižymi ekologiniu plastiškumu ir didele populiacijų įvairove (Adams, 2008). Daugelyje arealo sričių jis yra svarbus ekosistemos elementas, kuriam būdinga formų įvai-rovė. Tačiau kadagių paplitimas bei jų ekologinė svarba dažniausiai nagrinėjami epizodiš-kai, o plačiau – tik Britų salose (Plantlife, 2007; Thomas, 2007) ir kai kuriuose Rusijos re-gionuose (Барзут, 2007; Михеева, 2002). Nors arealas ir didelis, paprastasis kadagys vis dar yra viena iš mažiausiai ištirtų spygliuočių rūšių. Remiantis Lietuvos Nacionalinės miškų inventorizacijos duomenimis, paprastasis kadagys yra labiausiai paplitęs Pietų-Pietryčių Lietuvos pušynuose normalaus drėgnumo nederlingose (Nb) miško augavietėse. Nb augavietė užima daugiau nei penktadalį Lietuvos miškų ploto, o apie 94 % šios augavietės medynų sudaro pušynai, kuriuose paprastasis ka-dagys yra dažnai aptinkamas trako augalas (Valstybinė miškų tarnyba, 2009). Intensyvaus miškų ūkio sąlygomis medynų trake susiformavusios kadagių bendrijos paprastai nukenčia nuo ūkinės veiklos, ypač nuo pagrindinių miško kirtimų. Jų metu dažnai pažeidžiami arba sunaikinami vertingi stambiausi kadagių individai. Be to, pasikeičia šviesos ir temperatū-ros sąlygos bei hidrologinis režimas, todėl... [toliau žr. visą tekstą]

Magistro darbe tiriama paprastųjų kadagių būklė, pažeidimo priežastys, menkaverčių medžių ir krūmų paplitimas ir gausa, būklės pokyčiai 1998 – 2008 metais, dendrometriniai rodikliai, patrauklumas lankytojams. Darbo objektas - Dubravos eksperimentinės mokomosios miškų urėdijos Šilėnų girininkijos 61 kv. 15skl. 2,6ha plote augantis kadagynas, įeinantis i Kauno marių regioninio parko Arlaviškių botaninio draustinio teritoriją. Tyrimo tikslas - Įvertinti Arlaviškių botaniniame draustinyje augančio kadagyno būklę. Darbo metodai – instrumentinis dendrometrinių rodiklių nustatymas, vizualinis kadagių būklės, kitų medžių ir krūmų rūšių gausos įvertinimas, anketinis objekto patrauklumo lankytojams vertinimas. Darbo rezultatai – 2008 metais kadagynui nustatyti šie dendrometriniai rodikliai: Dvid= 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 m. Aukščiausi kadagiai siekia 12.5 m, storiausi – 22.5 cm. Kadagyno vidutinis tankumas 1232 vnt/ha. Kadagyno individų daugumą sudaro krūminę formą turintys kadagiai (68,1 %), likusieji 32,9 % - medeliai. Tarp medelių 30 % turi koloniškąją formą (Juniperus communis ‘Hibernica‘), bei 1–2% svyruoklinę (Juniperus communis ’Oblonga Pendula’). Kadagynas apibūdinamas kaip vidutiniškai pažeistas. Jame sveiki individai sudaro 10,8 %, įvairiu laipsniu pažeisti 68,7 %, sausuoliai – 20.5 %. Pagrindinės kadagyno pažeidimų priežastys: per tankios individų grupės ir individų tarpusavio sąveika (37,7 %), įvairūs kirtimai (46 %), šakų laužymas (11,1 %), kadagių ligos... [toliau žr. visą tekstą] / Master's work examined the conventional status of juniper, of demage causes negligible trees and shrubs prevalence and abundance, changes of state from 1998 to 2008, tree measurement indicators, attractiveness to visitors. Job object - Dubrava experimental educational forest enterprise Silėnai forestrys 61 compartment 15 sebcompartment 2.6 ha growing junipers formations, that included to the Gulf of Kaunas Regional Park Reserve of Arlaviškių botanical area. The aim of the study - To evaluate Arlaviškes botanical reserves growing junipers growing area condition. Working methods - instrumental tree measurement indicators. Visual status of juniper and other trees and shrubs of species abundance assessment. Personal assessment of the object's attractiveness to visitors. Study results - 2008 Juniper formation the following tree measurement indicators Dvid = 10.1 cm, Hvid = 6.5 m, Avid = 55 years Juniper aims to the highest 12.5 m, thick trees - 22.5 cm. Juniper formation average density of 1232 units/ha. Juniper formation individuals constitute the majority of the indigenous form of Juniper (68.1%), the remaining 32.9% - saplings. Among the trees by 30% to Juniperus communis' Hibernicus ' form, and 1 - 2% Juniperus communis' Oblonga Pendula'. Juniper formation defined as the average demage. It consists of 10.8% healthy individuals, varying the degree of prejudice to 68.7%, dry trees - 20.5%. The main causes of demage juniper formation: density of individuals within the group... [to full text]