После рассмотрения пьес «Бег», «Багровый остров» и «Иван Васильевич» можно выделить общие закономерности в области приемов комического, характерные для всех трех произведений. Итак, наиболее частотными приемами комического, используемыми при создании сюжетных ситуаций и обрисовке характеров действующих лиц, являются: прием несоо��ветствия (между словом и делом, видимостью и явным положением вещей, внешностью героя и его поведением); смена «масок» и ролей; алогичность, абсурдность поведения действующих лиц. Общим для пьес является и обращение писателя к «говорящим» именам и фамилиям в качестве приема комического, что позволяет автору дать более точную характеристику героям. Несмотря на наличие общих приемов комического (как в изображении сценических ситуации, так и речи действующих лиц), пьесы «Бег», «Багровый остров» и «Иван Васильевич» обладают и принципиальным различием в области форм комического. Так, доминирующей формой комического в пьесе «Бег» является ирония, в «Багровом острове» - сатира, в комедии «Иван Васильевич» - переплетение сатиры и юмора. / Magistrinio darbo tikslas – komiškumo formų ir raiškos būdų nagrinėjimas M. Bulgakovo pjesėse „Bėgimas“, „Purpurinė sala“ ir „Ivanas Vasiljevičius“. Išnagrinėjus M. Bulgakovo kūrinius, galima išskirti bendrus dėsningumus komiškumo raiškos būdų srityje, kurie yra būdingi visoms trims pjesėms. Dažniausiai naudojami komiškumo raiškos būdai yra šie: nesuderinimas tarp veikėjo žodžių ir jo veiksmų, „kaukių“ keitimas, veikėju veiksmų absurdiškumas. Visoms trims pjesėms yra būdingi parodija ir groteskas kaip komiškumo raiškos būdai, „kalbantys“ veikėjų vardai ir pavardės. Trijų pjesių komiškumo formos yra skirtingos: pjesėje „Bėgimas“ dominuoja ironija, „Purpurinėje saloje“ – satyra, komedijoje „Ivanas Vasiljevičius“ – satyra ir humoras. / The purpose of work - consideration of comic forms and means in M. Bulgakov plays "Running", “The Crimson Island " and "Ivan Vasiljevich". After consideration of plays of М. Bulgakov, it is possible to note the general comic means which are typical to all plays. The most often comic means which are used at creation of subject situations and characters of heroes are the following: the means of discrepancy; change of "masks" of heroes; absurdity of behaviour of characters. Means of a parody and use of "speaking" names and surnames are often. Comic forms in each play are different: in "Running" - irony, in “The Crimson Island” - satire, in a comedy "Ivan Vasiljevich" - satire and humour.

In the dissertation, the theoretical assumptions proposed by the cognitive model of conceptual blending have been applied to the practical study of irony in Lithuanian and American news website headlines, proving that the theory of blending is able to account for the mechanism of irony processing, and does not conflict with the majority of the other theories of irony processing. The dissertation aims at determining cross-cultural similarities and differences in the structure, processing and functioning of irony in American and Lithuanian news headlines by exploring the integration mechanisms and their constituent parts within the framework of conceptual blending. Based on data collected from Lithuanian and American news websites, the thesis explores empirically the types of integration models, frames, inner and outer vital relations, compressions, means of expression, functions and conventionalization that create irony. In accordance with the main aim the changes in the perception of the phenomenon of irony are identified, the ideas related to the definition of irony are consolidated, a list of possible indicators of irony is composed and the role of context in irony comprehension discussed. The dissertation does not only examine empirically the practical viability of the application of the conceptual blending framework to the analysis of irony, but also, while performing a contrastive analysis, makes an attempt at characterizing common and specific features of Lithuanian and... [to full text] / Disertacijoje teorinės konceptualiojo blendingo prielaidos taikomos praktiniam ironijos tyrimui naujienų antraštėse lietuviškame ir amerikietiškame žiniatinkliuose siekiant įrodyti, kad blendingo teorija yra pajėgi paaiškinti ironijos veikimo mechanizmą neprieštaraujant daugumai kitų ironijos suvokimo teorijų. Remiantis konceptualiojo blendingo teorija disertacijoje keliamas tikslas nustatyti ironijos sukūrimo ir išraiškos struktūros, perteikimo ir funkcionavimo, integracinius mechanizmų bei jų sudedamųjų dalių panašumus ir skirtumus tiriant Amerikos ir Lietuvos žiniatinklių antraštes. Tikslui pasiekti disertacijoje apžvelgiamas ironijos sampratos kitimas, konsoliduojamos ironijos apibrėžimo idėjos, pateikiama ironijos mechanizmo teorijų apžvalga bei kritika, sudaromas galimų ironijos žymiklių sąrašas, bei aptariama konteksto įtaka ironijos suvokimui. Disertacijoje ne tik empiriškai išnagrinėjamas bei pagrindžiamas praktinis konceptualiojo blendingo taikymas ironijai analizuoti, bet taip pat atliekamas lyginamasis tyrimas išskirtiniams Lietuvos ir Amerikos ironiškų naujienų antraščių bruožams nustatyti.

Disertacijoje teorinės konceptualiojo blendingo prielaidos taikomos praktiniam ironijos tyrimui naujienų antraštėse lietuviškame ir amerikietiškame žiniatinkliuose siekiant įrodyti, kad blendingo teorija yra pajėgi paaiškinti ironijos veikimo mechanizmą neprieštaraujant daugumai kitų ironijos suvokimo teorijų. Remiantis konceptualiojo blendingo teorija disertacijoje keliamas tikslas nustatyti ironijos sukūrimo ir išraiškos struktūros, perteikimo ir funkcionavimo, integracinius mechanizmų bei jų sudedamųjų dalių panašumus ir skirtumus tiriant Amerikos ir Lietuvos žiniatinklių antraštes. Tikslui pasiekti disertacijoje apžvelgiamas ironijos sampratos kitimas, konsoliduojamos ironijos apibrėžimo idėjos, pateikiama ironijos mechanizmo teorijų apžvalga bei kritika, sudaromas galimų ironijos žymiklių sąrašas, bei aptariama konteksto įtaka ironijos suvokimui. Disertacijoje ne tik empiriškai išnagrinėjamas bei pagrindžiamas praktinis konceptualiojo blendingo taikymas ironijai analizuoti, bet taip pat atliekamas lyginamasis tyrimas išskirtiniams Lietuvos ir Amerikos ironiškų naujienų antraščių bruožams nustatyti. / In the dissertation, the theoretical assumptions proposed by the cognitive model of conceptual blending have been applied to the practical study of irony in Lithuanian and American news website headlines, proving that the theory of blending is able to account for the mechanism of irony processing, and does not conflict with the majority of the other theories of irony processing. The dissertation aims at determining cross-cultural similarities and differences in the structure, processing and functioning of irony in American and Lithuanian news headlines by exploring the integration mechanisms and their constituent parts within the framework of conceptual blending. Based on data collected from Lithuanian and American news websites, the thesis explores empirically the types of integration models, frames, inner and outer vital relations, compressions, means of expression, functions and conventionalization that create irony. In accordance with the main aim the changes in the perception of the phenomenon of irony are identified, the ideas related to the definition of irony are consolidated, a list of possible indicators of irony is composed and the role of context in irony comprehension discussed. The dissertation does not only examine empirically the practical viability of the application of the conceptual blending framework to the analysis of irony, but also, while performing a contrastive analysis, makes an attempt at characterizing common and specific features of Lithuanian and... [to full text]

Šiame darbe „Subjektyvybė anapus etikos: S. Kierkegaardas“ autorius pamėgins aptarti individo, atsidūrusio anapus etikos, būties fenomeną. Mes gyvename pasaulyje, vadovaudamiesi ir laikydamiesi tam tikrų nustatytų normų, taisyklių, reikalavimų, kurie reglamentuoja žmonių bendrabūvį. Kitais žodžiais tariant, individo santykį su kitais žmonėmis ir pasauliu reglamentuoja etika. Etika yra žmonių socialinių santykių stabilumo, harmonijos ir tvarkos garantas. Tačiau pastebime, kad dažnai yra kalbama, kad vienas ar kitas žmogus pasielgė neetiškai. Arba žmogus susiduria su tokiomis ribinėmis situacijomis, kuomet pasiremti etika arba elgtis etiškai nebegali. Tai reiškia, kad žmoguje glūdi kažkokios tai jėgos, kurios neleidžia individui būti „išverstam“ į „etikos kalbą“, jėgos, kurios laiko individą ne-etikos arba anapus etikos plotmės. Taigi šitų klausimų ir problemų sprendimo būdų bus pamėginta ieškoti šiame darbe, nuolatos remiantis S. Kierkegaardu. / In the work "Subjectivity beyond ethics: S. Kierkegaard" it is trying to describe the individual who has fallen out beyond ethics and his phenomenon of being. We live in the world having some common norms, rules, requirements, that regulate the common being of people. In other words, the relationship of individual with other people and the world is regulated by ethics. Ethics is the ensurance of people's stability, harmony and order. But we notice, that it is often spoken, that one or another man behaves not ethically. That means, that a man possesses powers, that don't allow for individuality to be "translated" into ethical language. These powers keep the individual not in the ethics, but behind ethical sphere. So, these problems and questions are trying to solve in this work, all the time refering to the philosophy of Kierkegaard.

Magistro darbe analizuojama, kokios sovietinės tikrovės aukos ironizuojamos 1987-1989 metų lietuvių ir čekų romanuose. Tiriamoji medžiaga ir šaltiniai – sovietinę tikrovę aprašantys romanai: Milano Kunderos romanas „Nepakeliama būties lengvybė“ (1987 m.) ir Ričardo Gavelio romanas „Vilniaus pokeris“ (1989 m.). Kūrinių pasirinkimą lėmė siužetų skirtingumas ir juos vienijanti politinė situacija. Teorinėje darbo dalyje pristatoma ironizavimo galimybių teorija ir ironijos funkcijos. Tiriamojoje dalyje analizuojamos Kunderos romane „Nepakeliama būties lengvybė“ ir Gavelio romane „Vilniaus pokeris“ ironizuojamos sovietinės tikrovės aukos. Pastebėta, jog tiriamuosiuose romanuose ironizuojamos skirtingos sovietinės tikrovės aukos: Kunderos romane sovietinė tikrovė ironizuojama ironijos aukomis pasirenkant gyvenimo ir būties, gyvenimo ir objektyvios tikrovės vaizdavimo būdus. Kiekvienas veikėjas stengiasi atsakyti į klausimą, ar tai, kas vyksta sovietinėje tikrovėje yra teisinga? Ar išdavystė, nelaisvė, melas, pigumas yra tai, kas pasaulyje iš tiesų turėtų būti? Kunderos romane kultūros sąvoka pateikiama skirtingai: a) kultūra skatina žmonių brandą ir atspindi susiformavusias vertybines nuostatas, b) kultūra yra vertybinių nuostatų kaitos refleksija, maištavimo prieš sovietinę tikrovę būdas. Gavelio romane sovietinė tikrovė ironizuojama ironijos aukomis pasirenkant kultūros objektus: kalbą, rašytojus, tekstus, gyvenimą, kaip žaidimą. Gavelio romane svarbios tampa žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / Master’s thesis analyses what victims of the Soviet reality are ironized in the Lithuanian and Czech novels written within 1987-1989. Research material and sources - Milan Kundera’s novel Nepakeliama būties lengvybė (The Unbearable Lightness of Being, 1987) and Ričardas Gavelis’ novel Vilniaus pokeris (Vilnius Poker, 1989), both of which depict the Soviet reality. The choice of novels was determined by plot difference and common political situation. The theoretical part of the paper presents the theory of the possibility of ironization and irony functions. The research part of the paper analyses ironized victims of the Soviet reality in Kundera’s novel Nepakeliama būties lengvybė and Gavelis’ novel Vilniaus pokeris. The paper reveals that different victims of the Soviet reality are ironized in the novels. The Soviet reality in Kundera’s novel is ironized through the choice of depicting life and existence, life and objective reality as irony victims. Each character tries to answer the following questions: whether what is happening in the Soviet reality is correct? Whether betrayal, prison, lie and cheapness are the things which should really prevail in the world? The concept of culture is presented differently in Kundera’s novel: a) culture promotes human maturity and reflects settled values; b) culture is a reflection of the change of values and the way of rebellion against the Soviet reality. The Soviet reality in Gavelis novel is ironized through the choice of cultural... [to full text]