Magistrinio darbo tikslas - parodyti Aristotelio metafizikos Vienio teoriją santykyje su šiuolaikinio mokslo teorinėmis paradigmomis. Darbą sudaro 4 dalys: „Galimybės ir tikrovės samprata Aristotelio Metafizikoje, „Elementų tarpusavio sąveika“, „Judėjimas ir kryptis“, „Santykio trejybiškumas“. Dalis tarpusavyje sieja bendra – judėjimo krypties pokyčio ir emocinio išgyvenimo įtakos šiam pokyčiui paieška. Suformuluojamas Substancinio kitimo ir elementų sąveikos dėsnis, kuris teigia, jog „substancinis kitimas ir elementų sąveika vyksta skirtingomis kryptimis.“ Darbe pagrindžiama nuomonė, jog psichiniai reiškiniai vyksta pagal du skirtingus judėjimo dėsnius: patyrimas – substancinio kitimo principu, o pažinimas – elementų sąveikos principu. Daroma išvada, jog etiniai žmogaus sprendimai, turėtų būti grindžiami elementų sąveikos principu. Emociniai žmogaus išgyvenimai turėtų būti interpretuojami asmens santykyje su aplinka, pažinimą nukreipiant į skausmą keliančius išgyvenimus, o ne į skausmą sukeliantį objektą. Tyrimo išvados gali būti teoriniu pagrindu atliekant psichologinį empirinį tyrimą. Tyrimo metodas - analitinis lyginamasis. / The aim of the Master’s Thesis is to show the theory of oneness in Aristotle‘s Metaphysics as a relationship to the theoretical paradigms of contemporary science. The thesis consists of the following 4 parts: “Conception of Possibility and Reality in Aristotle‘s Metaphysics”, “Mutual Interaction of Elements”, “Movement and Direction”, and “Trinitarian Nature of Relationship”. The parts are connected by the common search for the change in the direction of movement and the impact of an emotional experience on that change. The law of the interaction between substantial fall and elements has been formulated, stating that “the interaction between substantial fall and elements happens in different directions”. The thesis finds the basis of the opinion that psychic phenomena occur according to these two different laws of movement: as regards experience, according to the principle of change, while in the case of knowledge, according to the principle of the interaction of elements. Individual‘s ethical choices should be based on the principle of the interaction of elements. Emotional experiences should be interpreted in the light of individual‘s relationship to the environment, and the knowledge should be directed to the painful experiences, rather than to the object that causes them. The conclusions of the study can serve as a theoretical basis for the psychological-empirical investigation. The study uses analytical comparative method.