Dėl intensyvios žmonių migracijos per pastarąjį šimtmetį išaugę miestai virto naujų kultūrų formavimosi židiniais, tuo tarpu kaimo regionai ištuštėjo, suiro vietos bendruomenės, nunyko lokalinė kultūra. XXI a. ypatingą reikšmę įgyja kūrybiškumas ir juo pagrįstos kūrybinės ekonomikos vystymas, kuris šiandien dažnai laikomas pagrindine miestų plėtros bei kaimo regionų atsikūrimo jėga. Magistro darbo objektas – su vieta susijusios kūrybinės veiklos. Tikslas – išsiaiškinti su vieta susijusių kūrybinių veiklų svarbą regionų regeneracijai bei ekonominiam vystymuisi ir pagrįsti tai Varėnos rajono atvejo studija. Teorinėse dalyse pristatoma vietos samprata, žmogaus santykis su vieta, vietos tapatybės, įvaizdžio formavimo(si) ir prekės ženklo kūrimo procesai, lyginamas miesto ir kaimo regiono kūrybinis pajėgumas, identifikuojama su vieta susijusių kūrybinių veiklų įvairovė, vertinama jų nauda visapusiškam regiono atsinaujinimui bei plėtrai. Empirinėje darbo dalyje pateikiama Varėnos rajono atvejo studija, atlikta remiantis humanistinei geografijai būdinga į žmogų nukreipta tyrimų strategija ir žvilgsnio iš trijų studijų figūrų – vietinio gyventojo, lankytojo ir tyrėjo – perspektyvos metodologija. Tyrimo metu nustatyta, jog kaimo regionams būdingas ypatingai glaudus žmogaus ryšys su gamta, išsaugota autentiška lokalinė kultūra, gausūs teritoriniai ir rekreaciniai ištekliai, todėl šiandien daugiausia dėl migracijos nunykę kaimo regionai yra potencialios kūrybinės ekonomikos vystymo... [toliau žr. visą tekstą] / Due to the intense migration, expanding cities have become hubs for the formation of new cultures while rural regions have been suffering the loss of human resources, decline of local communities and culture. The 21st century, on the other hand, can be called the age of creative economy, based on seemingly inexhaustible resource – creativity, which today is often considered and invoked as the main driving force for both urban development and the regeneration of peripheral areas. This Master’s thesis is dedicated especially to rural areas and their regeneration through the application of creativity and development of related to the site creative activities. Theoretical parts of this thesis focus on the concept of relation between the people and the place (or site), identity, image and brand of the place, creative capacity and various creative activities are examined as important elements for the overall renewal of the rural region. In the empirical part of this thesis the case study of Varėna district is presented. The investigation is based on humanistic people-centred research strategy and a specific methodology by which the research object and the field are examined from the perspective of three discursive figures – a local inhabitant, a visitor and a researcher. This study leads to the conclusion that rural regions can be characterised by a very close relation between people and nature, preserved authentic local culture, rich territorial and recreational resources... [to full text]