Dalia Jazukevičiūtė (g. 1952 m.) – viena populiariausių, moterų rašytojų Lietuvoje. Pirmuoju Lietuvos nepriklausomybės dešimtmečiu autorė išgarsėjo tiriamosios žurnalistikos straipsniais. Jazukevičiūtės kūryba apdovanota ne viena premija, o jos trys romanai Anarchistės išpažintis, Juodas kvadratas, Dviejų mėnulių baras susilaukė didelio literatūrologų dėmesio. Rašytoja savo romanuose vaizduoja kuriančią moterį ir jos ieškojimus gyvenime. D. Jazukevičiūtė kuriančios moters stereotipą priešpastato iki tol literatūroje vyravusiam tradicinės moters paveikslui. Tradicinė moteris literatūroje buvo vaizduojama kaip atsisakanti savo interesų, nenorinti ar nesugebanti keistis kartu su besikeičiančiu pasauliu. Jazukevičiūtės romanų tematika apima kuriančios moters gyvenimo istoriją. Autorės kūryboje iškyla ne tik vaizduojamojo laikotarpio peripetijos, bet ir skaudi moteriškoji patirtis. Ryžtingas Jazukevičiūtės „silpnosios“ ir „stipriosios“ lyčių kaip socialinės problemos išryškinimas, moters paveikslo keitimas, kritikų ir skaitytojų vertinimai, liudija moteriškosios problematikos aktualumą. Magistro darbo objektas - kūrybine veikla užsiimančios moters „aš“ raiškos problema, remiantis D. Jazukevičiūtės romanų Anarchistės išpažintis (2007), Juodas kvadratas (2007), Dviejų mėnulių baras (2008) pagrindinių veikėjų, Katerinos N., Stellos ir Marijos gyvenimo istorijomis. Darbo tikslas - atskleisti naujus kuriančios moters vaizdavimo bruožus Dalios Jazukevičiūtės romanuose Anarchistės... [toliau žr. visą tekstą] / Dalia Jazukevičiūtė (D.O.B. 1952) is one of the most popular women writers in Lithuania. During the first decade of Lithuanian Independence the author earned her fame by the articles of investigative journalism. The creational work of Jazukeviciute is awarded for some times and her three novels “Anarchistės išpažintis”, “Juodas kvadratas”, “Dviejų mėnulių baras” received much attention from literary specialists. In her novels the writer depicts creating woman and her searches in life. D. Jazukeviciute sets the stereotype of creating woman against the picture of traditional woman, which prevailed in literature till then. Traditional woman in literature was depicted as rejecting her own interests, not wanting or not being able to change with the changing world. The topics of Jazukeviciute’s novels includes life story of a creating woman. In the author’s creational work not only peripeteias of depictive periods are raised, but also a painful woman’s experience. Resolved emphasis of Jazukeviciute’s “weak” and “strong” genders as a social problem, change of woman’s picture, evaluations of critics and readers witness relevance of womanly problematic. The object of master thesis – self-expression problem of a woman, engaged in creative activity, with reference to life stories of protagonists Katerina N., Stella and Marija from the novels by D.Jazukeviciute “Anarchistės išpažintis” (2007), “Juodas kvadratas” (2007), “Dviejų mėnulių baras” (2008). Aim of master thesis – to... [to full text]

1940 m. birželio 14 d. Sovietų Sąjungai jėga užėmus Lietuvą, jau pirmaisiais okupacijos mėnesiais visoje šalyje buvo sistemingai pradėtas diegti sovietinio žemės ūkio mechanizmas. Kaimo sovietizacijos pagrindiniu tikslu tapo privatinės nuosavybės, vienkiemių sunaikinimas, žemės ūkio kolektyvizacijos įgyvendinimas. Tačiau šis procesas buvo sustabdytas, prasidėjus karui tarp SSRS ir Trečiojo Reicho. 1944-1947 m. Lietuvoje, prieš prasidedant kolektyvinių ūkių steigimui, vykdyta agrarinė žemės reforma. Kolūkių kūrimo procesas krašte atnaujintas 1947 m.. Po dviejų metų praktiškai vos ne kiekviename kaime steigtas kolektyvinis ūkis. Dar nepasibaigus kolektyvizacijai, 1950 m. priimtas nutarimas stambinti kolūkius. Apylinkių bei kaimų smulkūs kolektyviniai ūkiai jungėsi į stambesnius. Pakruojo valsčiuje kolektyvinių ūkių steigimo procesas prasidėjo 1948 m. pavasarį, kada Pakruojo apylinkėje, Sigutėnų kaime pradėjo veiklą kolūkis „Aušra“ ir Akmenėlių apylinkėje, Mažeikonių kaime kolūkis „Raudonoji žvaigždė“. 1948 m. Pakruojo valsčiuje įsteigti tik keturi kolūkiai. 1949 m., masinės kolektyvizacijos metu, papildomai susikūrė 32 kolūkiai. 1950 m. birželio 20 d., po teritorinės – administraciniams reformos, Pakruojo valsčius tapo rajonu. Po reformos pastarajam priskirti (Joniškio, Radviliškio, Šiaulių apskričių) kolūkiai. Tokiomis aplinkybėmis Pakruojo rajone 1950 m. veikė 89 kolūkiai. Tuo pat metu, kaip ir visoje šalyje, taip ir Pakruojo rajone pradėti stambinti kolektyviniai ūkiai. 1956... [toliau žr. visą tekstą] / After the Soviet Union forcibly annexed Lithuania on June 14, 1940, already in the first months of occupation the new Soviet system of agriculture was started to be systematically implemented in the whole country. The goal of sovietization campaign in Lithuanian villages was the destruction of private property and homesteads and the implementation of collectivization of agriculture. However, this process was interrupted when the war between the Soviet Union and the Third Reich broke out. In the years 1944-1947 before the beginning of collectivization, the agrarian land reform was carried out in Lithuania. The creation of collective farms was resumed in 1947. After two years in practically every village there was a collective farm. Before the collectivization was even completed, in 1950 there was a decision to increase the size of collective farms by merging smaller farms into bigger ones. In the Pakruojis county, the process of collective farm creation was started in the spring of 1948, when in the village of Sigutėnai the first collective farm “Aušra“ („Dawn“) was created and in the village of Mažeikoniai – the collective farm by the name of „Raudonoji žvaigždė“ („The Red tar“) started to operate. In 1948 only four collective farms have been founded in Pakruojis county. In 1949 during the mass collectivization campaign, 32 collective farms were founded. On June 20 after the territorial-administrative reform the Pakruojis county became Pakruojis district. After the reform... [to full text]