Lietuvoje vis dar trūksta sociolingvistinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos ne atskiros kalbos atmainos (pavyzdžiui, tarmės, bendrinė kalba), o gyventojų požiūris į savo ir kitų kalbą. Darbe aptariamos suvalkiečių kalbinės nuostatos tarmės ir bendrinės kalbos atžvilgiu. Siekiant išsamiai išsiaiškinti respondentų požiūrį buvo keliami šie uždaviniai: išanalizuoti, kaip tyrimo dalyviai identifikuoja save; aprašyti, kokį kalbos variantą respondentai renkasi kasdieniame bendravime; nustatyti, kas ir kur, tyrimo dalyvių nuomone, vartoja tarmę (kartų kalba, tarmės paplitimas regione); išanalizuoti respondentų požiūrį į savą ir kitas tarmes; aptarti tyrimo dalyvių nuomonę apie tarmių ir bendrinės kalbos santykį. Tyrime pusiau struktūruoto interviu metodu apklaustas 21 suvalkietis (bendra interviu trukmė – daugiau kaip 10 val.). Tiriamieji suskirstyti dvi grupes: 1) suvalkiečiai, gyvenantys Suvalkijoje, ir 2) suvalkiečiai, gyvenantys Kaune. Pirmoji respondentų grupė pasirinkta kaip pagrindinė, o jos tiriamieji dar skirstomi pagal amžių, lytį ir įgytą išsilavinimą. Tyrimo duomenys parodė, kad visi respondentai jaučiasi esą lietuviai, tačiau skirtingai vertina tokius tautybę lemiančius veiksnius, kaip: gimimo, gyvenamoji vieta, tėvų tautybė, lietuvių kalba ar kultūra. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išsilavinimo daugelis tyrimo dalyvių teigia esantys suvalkiečiai, tačiau savo etninę tapatybę sieja labiau su gimimo vieta, o ne su tarme. Daugelis suvalkiečių teigia mokantys... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania is still lacking of sociolinguistic studies on Lithuanian dialects and attitudes towards their own and other languages. This study is one of the first attempts to investigate people living in Suvalkija region attitudes toward their dialect and standard language. In order to find out respondents’ attitudes, we raise the following tasks: 1) to analyze how the study participants identify themselves; 2) to describe which language code respondents choose in everyday’s communication; 3) to determine who and where use Sudovian dialect; 4) to analyze respondents’ attitudes about their own and other dialects; 5) to discuss participants’ views on dialects and standard language. Using a semi-structured interview method, 21 Sudovians were interviewed (the total duration of the interview – almost 10 hours). Respondents were divided in two groups: 1) Sudovians who live in Sudovia, 2) Sudovians who live in Kaunas. The first respondents’ group was chosen as a basic group and these Sudovians were divided into three groups by age, sex and attained education. The research showed that all respondent feel like Lithuanians, but all highlight different ethnicity factors, such as: birth place, living place, parents’ nationality, native language and culture. Despite of age, sex and education many respondents claim to be Sudovian, but it is more related to place of birth, rather than the dialect. Many Sudovians say they can speak Sudovian, but the dialect usage does not always coincide... [to full text]