Lietuvoje vis dar trūksta sociolingvistinių tyrimų, kuriuose būtų analizuojamos ne atskiros kalbos atmainos (pavyzdžiui, tarmės, bendrinė kalba), o gyventojų požiūris į savo ir kitų kalbą. Darbe aptariamos suvalkiečių kalbinės nuostatos tarmės ir bendrinės kalbos atžvilgiu. Siekiant išsamiai išsiaiškinti respondentų požiūrį buvo keliami šie uždaviniai: išanalizuoti, kaip tyrimo dalyviai identifikuoja save; aprašyti, kokį kalbos variantą respondentai renkasi kasdieniame bendravime; nustatyti, kas ir kur, tyrimo dalyvių nuomone, vartoja tarmę (kartų kalba, tarmės paplitimas regione); išanalizuoti respondentų požiūrį į savą ir kitas tarmes; aptarti tyrimo dalyvių nuomonę apie tarmių ir bendrinės kalbos santykį. Tyrime pusiau struktūruoto interviu metodu apklaustas 21 suvalkietis (bendra interviu trukmė – daugiau kaip 10 val.). Tiriamieji suskirstyti dvi grupes: 1) suvalkiečiai, gyvenantys Suvalkijoje, ir 2) suvalkiečiai, gyvenantys Kaune. Pirmoji respondentų grupė pasirinkta kaip pagrindinė, o jos tiriamieji dar skirstomi pagal amžių, lytį ir įgytą išsilavinimą. Tyrimo duomenys parodė, kad visi respondentai jaučiasi esą lietuviai, tačiau skirtingai vertina tokius tautybę lemiančius veiksnius, kaip: gimimo, gyvenamoji vieta, tėvų tautybė, lietuvių kalba ar kultūra. Nepriklausomai nuo amžiaus, lyties ar išsilavinimo daugelis tyrimo dalyvių teigia esantys suvalkiečiai, tačiau savo etninę tapatybę sieja labiau su gimimo vieta, o ne su tarme. Daugelis suvalkiečių teigia mokantys... [toliau žr. visą tekstą] / Lithuania is still lacking of sociolinguistic studies on Lithuanian dialects and attitudes towards their own and other languages. This study is one of the first attempts to investigate people living in Suvalkija region attitudes toward their dialect and standard language. In order to find out respondents’ attitudes, we raise the following tasks: 1) to analyze how the study participants identify themselves; 2) to describe which language code respondents choose in everyday’s communication; 3) to determine who and where use Sudovian dialect; 4) to analyze respondents’ attitudes about their own and other dialects; 5) to discuss participants’ views on dialects and standard language. Using a semi-structured interview method, 21 Sudovians were interviewed (the total duration of the interview – almost 10 hours). Respondents were divided in two groups: 1) Sudovians who live in Sudovia, 2) Sudovians who live in Kaunas. The first respondents’ group was chosen as a basic group and these Sudovians were divided into three groups by age, sex and attained education. The research showed that all respondent feel like Lithuanians, but all highlight different ethnicity factors, such as: birth place, living place, parents’ nationality, native language and culture. Despite of age, sex and education many respondents claim to be Sudovian, but it is more related to place of birth, rather than the dialect. Many Sudovians say they can speak Sudovian, but the dialect usage does not always coincide... [to full text]

Bakalauro darbe analizuojama tarmių įtaka mokiniams, turintiems rašymo sutrikimų. Tyrimas buvo atliekamas 3 - 4 klasėse bendrojo lavinimo mokyklose: Biržų ,,Kaštonų‘‘ pagrindinėje mokykloje, Skirsnemunės Jurgio Baltrušaičio pagrindinėje mokykloje, Šakių ,,Varpo‘‘ pagrindinėje mokykloje, Šakių rajono Plokšių mokykloje – daugiafunkciame centre, Telšių rajono Buožėnų pagrindinėje mokykloje, Telšių rajono Kaunatavos pagrindinėje mokykloje. Tyrime dalyvavo 105 respondentai, kurie yra 3 – 4 klasių mokiniai iš aukštaičių ir žemaičių tarmės. Tyrime dalyvavo 23 žemaičių tarmės mergaitės, 27 aukštaičių tarmės mergaitės, 27 aukštaičių tarmės berniukai, 28 žemaičių tarmės berniukai. Užduotys buvo sudarytos remiantis logopedo knyga, o atpasakojimas buvo naudojamas iš teksto suvokimo užduočių, kurias sudarė Senkauskienė, Glazauskienė (2013). Turinio analizės metodu buvo tiriama ar daro įtaką tarmės mokiniams, turintiems rašymo sutrikimų. Analizuojamos mokinių bendrosios bei specifinės klaidos. Po to buvo lyginami aukštaičių ir žemaičių tarmės mergaičių rašto darbai bei aukštaičių, ir žemaičių tarmės berniukų rašto darbai. Taip pat lyginama aukštaičių tarmės berniukų ir mergaičių rašto darbai bei žemaičių tarmės berniukų, ir mergaičių rašto darbai. Tyrimu nustatyta, kad tarmės daro poveikį mokiniams, turintiems rašymo sutrikimų. Didžiausią įtaką daro žemaičių tarmė. Mokiniai dažniausiai rašo taip kaip kalba tarminėje aplinkoje. Pasirinktas tyrimo metodas padėjo nustatyti, jog tarmės... [toliau žr. visą tekstą] / This bachelor thesis analyzes the influence of dialects for school age children with written language disorders. The research was competed in 3 - 4 classes of the mainstream schools, such as: Birzu ,,Kastonu‘‘, Skirsnemunes Jurgio Baltrusaicio, Sakiu ,,Varpo“ primary schools, Ploksciu primary school - multifunctional center in Sakiu area, Buozenu, Kaunatavos primary schools in Telsiu area. There were 105 respondents in this study, who are 3 – 4 class pupils speaking with aukstaiciu (Highlanders) and zemaiciu (Samogitian) dialects. There were 23 school girls and 28 school boys with samogitian dialects and 27 girls and 27 boys with highlanders dialect in this study. The tasks for this study were developed based on the book of Speech language therapist (SLT’s book). The retelling tasks were been used from the text comprehension tasks, prepared by Senkauskienė, Glazauskienė (2013). Content analysis was used to investigate if dialects affect students with writing problems. There were analyzed general and specific mistakes of the students'. In the second stage were compared written tasks between girls with highlander and samogitian dialect and boys with highlander and samogitian’s dialect. As well there were compared written tasks between boys and girls with highlander’s dialect and boys and girls with samogitian’s dialect. The study found that the dialect affects students who have writing disorders. The greatest influence has the samogitian dialect. Students usually write the... [to full text]

Šio darbo objektas – rankos pirštų įvardijimai lietuvių kalbos tarmėse. Darbo tikslas – parodyti rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse. Tikslui pasiekti suformuluoti šie uždaviniai: išsirinkti visus atsakymus į leksikos anketos 111 klausimą (a, b, c, d, e dalys), kaip tarmėse vadinami rankos pirštai, gautus duomenis suklasifikuoti, suklasifikuotų atsakymų pagrindu sudaryti žemėlapius, rodančius atskirų rankos pirštų pavadinimų paplitimą lietuvių kalbos tarmėse, visa tai aprašyti komentaruose ir apibendrinti. Darbo tiriamąją medžiagą sudaro Lietuvių kalbos instituto Kalbos istorijos ir dialektologijos skyriaus Tarmių archyve saugomi atsakymai į leksikos anketos 111 klausimą iš 174 skirtingų gyvenamųjų punktų (vietovių) Lietuvoje ir 4 punktų, esančių už jos ribų. Užrašytų atsakymų pagrindu sudaryti penki atskiri kiekvieno rankos piršto pavadinimų paplitimo lietuvių kalbos tarmėse žemėlapiai. Jiems braižyti buvo naudojama Corel Paint Shop Pro Photo XI programa. Darbo metodai – lingvistinės geografijos, lyginamasis ir aprašomasis. Visoje Lietuvoje ir lietuvių kalbos „salelėse“ už jos ribų vartojamas tas pats pirmojo rankos piršto pavadinimas nykštỹs, kuris tarmėse skiriasi tik kamienu: io (nikštỹs), o (nýkštis, nnkštis) arba ()ē (nýkštė). Keliuose punktuose vartojamas morfologinis pirmojo piršto pavadinimo variantas nykštnis. Pavadinimas nykštỹs ir jo variantai siejami su veiksmažodžiu nỹkti „mažėti“. Labiausiai paplitęs antrojo rankos piršto... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the thesis is the names of the fingers in Lithuanian dialects. The aim is to show how far and how often the names are spread in Lithuanian dialects. The aim of the thesis consists of the following tasks: to pick up all the answers to question No. 111 (a, b, c, d, e) from a lexical questionnaire and find out the names of the fingers in Lithuanian dialects; to process and classify data, to make up the maps, indicating the most common areas where they are spread and used in everyday life, to describe and summarize it. The research has been done on the basic material found and stored in the archives of the Lithuanian language institute (in the department of the History and Dialectology of the Lithuanian language). The answers to question No. 111 are from 174 different areas and 4 additional locations beyond the borders of Lithuania The 5 maps of the points where the names of the fingers are spread were made with the help of Corel Paint Shop Pro Photo XI program. The methods used: linguistic geography, comparative, and descriptive. The first finger of the hand is called nykštỹs. This name is the most common all over Lithuania, only in some dialects the stem of the word io may differ, as o (nýkštis, nnkštis) or ()ē (nýkštė). Nykštnis can also be found – it is its morphological variant. Nykštys as the word itself contains the meaning of the verb „disappear“ or „gradually becoming less“. The name smlius for the second finger of a hand is widely spread in Higher... [to full text]