Šiame darbe nagrinėjamas tarpvalstybinis Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktas dėl Kalnų Karabacho. Konfliktas vertinamas per konfliktų transformacijos teorijos analitinę prizmę. Darbe apžvelgiamos kai kurios pagrindinės konfliktų transformacijos mokyklos teorinės prielaidos: Raimo Väyrynen‘o transformacijos tipai, trijų lygių veikėjų sąveika. Nagrinėjamas vidinis konflikto kontekstas - Armėnijos ir Azerbaidžano politinis, socialinis ir ekonominis gyvenimas. Įvertinamas išorės veikėjų vaidmuo konflikto pabaigai/eskalacijai. Taikant konflikto transformacijos prieigą, įvardijamos pagrindinės priežastys trukdančios pasiekti taikų susitarimą Kalnų Karabacho konflikte. Darbo problema skamba taip: jeigu konfliktų valdymo strategija iki šiol nedavė apčiuopiamų rezultatų (ir nepanašu, kad gali duoti) sprendžiant Kalnų Karabacho konfliktą, reikėtų pagalvoti apie kitos kompleksinės taikos įtvirtinimo analizės ir praktikos taikymą. Pagrindinis šio darbo tikslas – įvertinti galimybę taikyti sintezuotą konfliktų transformacijos modelį sprendžiant Armėnijos ir Azerbaidžano konfliktą dėl Kalnų Karabacho. Norėdamas įgyvendinti šį tikslą, turėsiu įvykdyti šiuos uždavinius: 1. Atlikti konfliktų transformacijos prieigos analizę; 2. Konfliktų transformacijos teorijos pagrindu pateikti sintezuotą Kalnų Karabacho konflikto tyrimo modelį; 3. Atskleisti, kokios vidinės priežastys lemia, kad Azerbaidžanui ir Armėnijai nepavyksta susitarti dėl Kalnų Karabacho konflikto; 4. Įvertinti, koks vaidmuo tenka... [toliau žr. visą tekstą] / The main objective of this work - to assess the possibility of synthesized conflict transformation model to address the conflict between Armenia and Azerbaijan over Nagorno-Karabakh. My problem is the work reads as follows: if the conflict management strategy still did not produce tangible results (and it is unlikely that it could give) for solving the Nagorno-Karabakh conflict should be thinking about other complex peacebuilding analysis and practice. To achieve the main objective of this work I had to address these tasks: 1.Make access to conflict transformation approach; 2.On the base of conflict transformation theory create synthesized research model of the Nagorno-Karabakh conflict; 3.To reveal what the internal causes leads to disagreement between Azerbaijan and Armenia on Nagorno-Karabakh conflict issues; 4.To evaluate the role of external actors (Russia, Turkey, the EU, the U.S. and Iran), which indirectly involved in the Nagorno-Karabakh conflict; 5.Identify internal and external factors for the ratio of Nagorno-Karabakh conflict transformation perspective; There are the some conclusions of my research: Analysis of the Nagorno-Karabakh conflict through the prism of the five types of transformations shows that in the sense of the four types (structures, actors, problems, the elite level) the transformation took place at negative direction. Only the context transformation can be seen a positive transformation process, which may in the future affect positive... [to full text]