Dissertation--Altertumskunde, Kulturwissenschaften--München, 1976. / Bibliogr. p. 316-320.

Diss.--Wirtschafts- und Sozialwissenschaftliche Fakultät--Erlangen-Nürnberg--Friedrich-Alexander-Universität, 1993. / Bibliogr. p. 254-279.

Zugl.: München, Univ., Diss., 2007.

Zugl.: München, Univ., Diss., 2007.

Aachen, Techn. Hochsch., Diss., 2003. / Computerdatei im Fernzugriff.

Aachen, Techn. Hochsch., Diss., 2003. / Computerdatei im Fernzugriff.

Zugl.: München, Univ., Diss., 2007

Kempteno karo pabėgėlių stovykla pasirinkta neatsitiktinai, stovykloje telkėsi nemažas skaičius lietuvių. Analizuojant DP laikotarpį buvo pasigesta būtent tyrinėjimų skirtų konkrečiai stovyklai, kurioje gyveno lietuvių pabėgėliai. Istorikų darbuose, pristatant visą stovyklinio laikotarpio gyvenimą, kol kas apsiribojama tik bendrais bruožais, plačiau nesigilinant į vienos stovyklos gyvenimą. Lietuviai yra viena iš tų tautų, kuri turi savo emigracijos istoriją. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje lietuviai tapo emigrantų tauta. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą tūkstančiai Lietuvos šeimų apleido savo šalį ieškodami geresnio ir sotesnio gyvenimo svetur. Daugiausiai jų patraukė į naujų galimybių ir svajonių šalį – Ameriką. Baigiantis Antrajam pasauliniam karui ir artinantis antrajai sovietų okupacijai dešimtys tūkstančių Lietuvos gyventojų kartu su vokiečių kariuomene traukėsi į Vakarus. Tai buvo politinė emigracija. Į Vakarus traukėsi daug išsilavinusių žmonių, tautos žiedas: žymūs politikai, menininkai, mokslininkai, tie kurie nepriklausomoje Lietuvoje užėmė aukštas pareigas. Pasibaigus karui daugiausiai lietuvių susibūrė Vokietijos DP stovyklose, kur juos globojo tarptautinės UNRRA, vėliau IRO organizacijos, kurios rūpinosi karo pabėgėlių šelpimu, apgyvendinimu ir tolimesne emigracija. Didžioji dalis lietuvių pabėgėlių emigravo į JAV (apie 30 tūkst.), o likusieji į Australiją, Kanadą ir Pietų Amerikos valstybes. Nors pirmaisiais pokario metais daug kas tikėjo greitu Lietuvos... [toliau žr. visą tekstą] / The camp of the war refugees of Kempten has been chosen not accidentally as quite a big number of Lithuanians was gathered in that camp. When analyzing the period of DP, there was a lack of studies particularly about this camp where Lithuanian refugees lived. When presenting the life of the whole camp period, historians’ works did not include the description the life of Kempten camp in more details. It was limited only to general descriptions. The Lithuanian nation is one of the those who have their history of emigration. Lithuanians became a nation of emigration at the end of 19th century and the beginning of the 20th century. Even before World War I thousands of families of Lithuania left their country when looking for a better life abroad. Most of them headed for America, the country of new possibilities and dreams. With the end of World War II and the approach of the second soviet occupation thousands of inhabitants of Lithuania retreated to the West together with the German troops. It was a political emigration. A lot of educated people retreated to the West: famous politicians, artists, scientists, also the ones who held high positions. After the war most of Lithuanians gathered in DP camps in Germany where they were fostered by international organization UNRRA and later by IRO which supported war refugees, provided them with accommodation and took care of their further emigration. Most of Lithuanian refugees emigrated to USA (appr. 30 thous.) and the rest part left for... [to full text]

Techn. Hochsch., Diss., 2003--Aachen.

Research object of this thesis is Magnus the Apostle of the Allgäu area in Germany. Based on the historical background, this thesis analyses Magnus concerning the way and impact of his apostolic ministry to understand and compare it to the ministry of the biblical apostolic ministry and thus describe criteria of apostolic ministry and consequences until today. The originality of this thesis lies, due to a limites written sources concerning the vita of Magnus, in firstly an investigation into historical developments of his context in the Allgäu, secondly evaluates his Iro-Scottish backround and thirdly describes the historical impact. The resulting insights are compared between the apostolic-missionary work of Magnus and the New Testament. The conclusion summarizes the ministry of the apostle into a number of statements Which are in harmony with the life of Magnus and the context of the New Testament. / Forschungsgegenstand dieser Arbeit ist Magnus (699-772 n. Chr.), der Apostel des Allgaus. Aufgabe der Untersuchung ist es, basierend auf dem literarhistorischen Hintergrund des Magnus seine Biographie zu untersuchen, um eine Vorstellung liber die Art und Weise seiner apostolischen Wirksamkeit zu gewinnen. Die Besonderheit dieser Arbeit besteht darin, dass auf Grund des eingeschrankten schriftlichen Quellenbefundes der Magnusvita zum Einen die Erfassung des geschichtlichen Werdens seines Wirkungsfeldes im Allgau, zum Zweiten die Untersuchung seines iroschottischen Hintergrundes und zum Dritten die Darstellung seiner Wirkungsgeschichte unabdingbar sind. Die so gewonnenen Kenntnisse ermoglichen einen thesenhaften Vergleich zwischen dem apostolisch-missionarischen Wirken des Magnus und dem der Apostel des Neuen Testamentes. / Christian Spirituality, Church History & Missiology / M. Th. (Missiology)