Klaidinančios reklamos reguliavimo poreikis labiausiai kilo nuo XV a., Vokietijoje išradus spausdinimo stakles ir dėl to ėmus didėti reklamos, tarp jos ir klaidinančios, apimtims spaudoje. Didėjant pardavėjų išradingumui ir apgautų pirkėjų nepasitikėjimu reklama, reguliavimas tapo gana griežtas ir detalus. Kadangi neįmanoma sudaryti išsamaus klaidinimo sąrašo, Reklamos įstatymas, įgyvendinęs Europos Sąjungos direktyvos dėl klaidinančios ir lyginamosios reklamos nuostatas, numatė pagrindines sąlygas, reikalingas nustatyti klaidinančios reklamos faktą. Pirma, pateikiama informacija turi būti laikoma reklama, t.y. turėti tikslą skatinti pirkti prekes ir naudotis paslaugomis, ir paprastai reklamuotojas kokiu nors būdu atsilygina už reklamos platinimą. Platinimo kaina labai priklauso nuo paskelbimo būdo, todėl reklamos davėjai dažniausiai skelbia klaidinančią informaciją brangiausiai apmokamose žiniasklaidos priemonėse – televizijoje ir spaudoje, rizikuodami ir tikėdamiesi didesnio pelno iš reklamos nei išlaidų. Antra sąlyga – tai klaidinantis reklamos pobūdis. Klaidingumas gali būti vertinamas pagal tris kriterijus – teisingumo, visapusiškumo ir pateikimo būdo. Teisingumas yra suvokiamas kaip galėjimas pagrįsti reklamoje naudojamus teiginius. Visapusiškumas – pateikimas visos vartotojui svarbios informacijos. Pateikimo būdas turi būti toks, kad vartotojas nesusidarytų klaidingo įspūdžio apie prekę. Esant draudžiamai lyginamajai reklamai, vartotojams sudaromas klaidingas įspūdis... [toliau žr. visą tekstą] / The need for regulation of the misleading advertising rose in the XVth century, as a result of German invention of the printing press. This invention determined growing amounts of adverts, and misleading adverts as well. Since traders became more creative and screwed consumers more mistrustful, the regulation became quite strict and detailed. As it is impossible to create an exhaustive list of falseness, Advertising Law (implementing directives of the EU), set a list of general conditions needed to identify misleading advertising. First, the questionable information must be regarded as an advert, to wit it should be created to motivate buying certain items or using services, and usually advertiser repays in some way for distributing it. Price for distributing highly depends on the way of propagations, which is why advertisers choose to mislead consumers via the most expensive media – television and press, risking and hoping to have more profit than expenses. The second condition is misleading nature of the advert. Falseness may be evaluated according to three criterions – correctness, thoroughness and the way of presentation. Correctness is comprehended as the ability to prove statements made in the advert. Thoroughness means giving the most important information for customers. The way of presentation forbids creating an impression of correct and thorough information, as it actually is not. Misleading comparative advertising creates false impression about the reputation of... [to full text]

Darbe aptariami reklamos reglamentavimo Lietuvos ir Europos Sąjungos teisėje klausimai, siekiama atskleisti pagrindines su tuo susijusias problemas bei pasiūlyti jų sprendimo būdus. Darbe apžvelgiami skirtingų rūšių reklamą reglamentuojantys teisės aktai, analizuojami šiuose aktuose pateikiamų gaminių ir paslaugų reklamos sąvokų skirtumai, nagrinėjami pagrindiniai reklamos draudimai bei apribojimai, vertinami jų tikslai ir veiksmingumas, apsaugant visuomenę nuo neigiamų reiškinių reklamoje, pateikiami praktinių pažeidimų, susijusių su viešu reklamos skleidimu, pavyzdžiai bei jų vertinimas. Nagrinėjant reklamos teisinio reglamentavimo problematiką, pateikiama pavyzdžių iš Lietuvos teismų ir Konkurencijos tarybos praktikos, nes būtent ši praktika aiškiausiai atskleidžia atskirų reklamą reglamentuojančių teisės normų taikymo problematiką. Darbe pateikiamos išvados ir pasiūlymai, kaip galima būtų liberalizuoti reklamos ribojimą, nesudarant sąlygų piktnaudžiauti vis stiprėjančia reklamos įtaka eiliniam vartotojui. / The work discusses questions of advertising regulations in Lithuanian and European Union law, tries to reveal main problems of the regulations and suggests the ways of solving them. The work reviews different legal acts regulating advertising, analyses differences of various products and services advertising definitions, examines main prohibitions and restrictions of advertising, evaluates their objectives and efficiency of protecting society from negative aspects of advertising, presents examples of practical violations in public advertising and gives their evaluations. Problematic of legal advertising regulations is analyzed through presenting the examples in Lithuanian court and Competition Council cases, for this kind of practice points out main individual problems of legal advertising regulations. The work gives conclusions and suggestions how to liberate advertising restrictions in the way not to create possibilities to abuse a regular user with growing influence of advertising.

In this study author examines the regulation of obligation, arising from damages caused by misleading advertising. He also tries to reveal the content of liability for damages caused by misleading advertising and to clear out the possible problems of application and interpretation of the legal standards.This study deals with the backgrounds and development of advertising regulation and advertising regulation in the European Union. The present study also takes up with the constitutional grounding of restriction of advertising as a form of information, it analyses the Lithuanian legal acts, regulating advertising activity, compares administrative and civil liability for violation of prohibition to use misleading advertising.