Darbo tikslas. Palyginti darbo sąlygas privačiose ir viešųjų įstaigų klinikinėse laboratorijose. Tyrimo metodika. Tyrime dalyvavo 192 respondentai. 96 respondentai buvo vienos privačios X laboratorijos darbuotojai (penki padaliniai), kiti 96 viešųj�� įstaigų laboratorijų darbuotojai. Atsako dažnis 76,8 proc. Tyrimas atliktas 2007 m. spalio – 2008 m. sausio mėnesiais. Duomenys surinkti anoniminės anketinės apklausos būdu. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojant kompiuterinį SPSS 13.0 statistinį paketą ir MS Excel. Rezultatai. Darbo aplinkoje su kenksmingomis cheminėmis medžiagomis, susiduria 97,9 proc. viešųjų ir 94,8 proc. privačios laboratorijos darbuotojai. Nepatenkinti darbo apsaugos priemonėmis buvo 55( 57,3 proc.) viešosios laboratorijos darbuotojų ir 25 (26 proc.) privačios laboratorijos darbuotojų. Geresniu užmokesčiu pasižymi privačių laboratorijų darbuotojai (p<0,05), o tai įtakoja ir tai, kad jie rečiau, nei viešųjų laboratorijų darbuotojai galvoja apie darbo keitimą. Didžiausias stresorius darbo aplinkoje buvo atsakomybė, už aliekamą darbą. (viešoje 82,3proc., privačioje 57,3 proc.) Statistiškai patikimiau (p<0,05) didesnę atsakomybę už atliekamą darbą jautė viešųjų laboratorijų darbuotojai. Labiausiai motyvaciją darbui didina atlygis, už padaryta darbą. Dažnesnį nuovargį darbo metu dažniau jaučia privataus sektoriaus darbuotojai, kurį įtakoja, didesni darbo krūviai, pamaininis darbas. Išvados. Privataus sektoriaus laboratorijų darbuotojai uždirba daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Final Paper Aim: Compare the work conditions in the public and private clinical laboratories. Work Methods: We have taken for the research work 192 respondents: 96 of them were employed in the private X laboratory (five departments) and the other 96 respondents were working in the public laboratories. Answer period 76,8 percent. This research was being run in the duration from the October, 2007 until the January, 2008. The questionnaire data have been gathered anonym. The statistic data analysis were put up by the help of statistical package SPSS and MS Excel. Results. In the environment with the toxic sanitary conditions work 97,9 percent of employees of public laboratories, and 94,8 percent of workers are engaged for the private laboratories. 55 (57,3 percent) of the public laboratories workers were not satisfied with the work protection conditions, and 25 (26 percent) of the private laboratory workers weren’t quite happy about the mentioned matter. A better income is assessable for the private laboratories employees (p<0,05), - this can admit them the more constant post of work than that of the public laboratories workers, who have to change their work therefore. The most ordinary factor of hectic in the environment was set the stressor of responsibility for the accomplished work as follows: 82,3 percent of the public sector respondents, and 57,3 percent of the private laboratories workers. The statistic reliable (p<0,05) responsibility for the work was shown by the... [to full text]

Darbo tikslas. Įvertinti klinikinės diagnostikos laboratorijos klaidas ir jų valdymo galimybes. Tyrimo metodika. Atlikta X ligoninės klinikinės diagnostikos laboratorijos klaidų registro 2007 – 2009 metų duomenų analizė ir susisteminti duomenys. Jais remiantis, identifikuotos klaidos, jų priežastys ir pasiskirstymas. Atlikta ligoninės skyrių, tiesiogiai susijusių su laboratoriniais tyrimais, darbuotojų (gydytojų ir slaugytojų) anketinė apklausa. Išdalinta 260, grąžinta 241 anketų (atsakas 92,7 proc.). Požymių ryšio reikšmingumui skaičiuotas χ2 kriterijus, dviejų proporcijų lyginimui - z kriterijus. Rezultatai. Iš visų klaidų (N=669) didžiausia dalis (80 proc.) identifikuota ikianaliziniame tarpsnyje. Dažniausios ikianalizinio tarpsnio klaidos - tyrimo užsakymo (22 proc.), ėminių ėmimo (23 proc.), užsakymo formos pildymo (21 proc.), įvykusios hemolizės (11 proc.). Kituose tarpsniuose klaidų pasiskirstymo dažnis ženkliai mažesnis: analiziniame. ir poanaliziniame po 10 proc. Analiziniame tarpsnyje didžiausią dalį užima klaidos, identifikuotos matavimo metu dėl ikianalizinių veiksnių poveikio (31 proc.), poanaliziniame - žmogiškojo faktoriaus ir elektroninių programų nesusidirbimo klaidos (41 proc.). Nustatyta, kad darbuotojų informuotumas apie laboratorijos klaidas ir jų valdymą yra nepakankamas. 55,9 proc. darbuotojų mano, kad apie galimas klaidas, lemiančias laboratorinių tyrimų patikimumą, bei jų išvengimo galimybes, žino tik iš dalies. Informacijos apie laboratorinio tyrimo... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study: Evaluate clinical diagnostics laboratory errors and their management possibilities. Study methodology: Laboratory X error registry study performed (2007 – 2009 year). Survey among hospital staff related to laboratory test ordering conducted. Total responses: 241 (92.7% from 260 invitations). Criterions calculated: indication relation significance - χ2, couple proportions comparison - z. Results: Error distribution (total 669) by phase: 80% pre-analytical, 10% analytical, 10% post-analytical. Top errors in pre-analytical phase: specimen collection (23%), test ordering (22%), order form input (21%), hemolyzed sample (11%). Analytical phase most errors are influenced by pre-analytical variables (31%). Post-analytical phase most errors are caused by human factor and software malfunction (41%). Found, that hospital staff awareness about laboratory errors and their handling is insufficient. 55.9% staff responded they have only partial knowledge about errors influencing testing reliability and how to avoid errors. 51.3% staff has knowledge about test process organization. 33.3% staff knows about error classification by phase. 71.4% doctors and 42.6% nurses consider such information important and would like to learn more. 52% doctors and 33.8% nurses familiar with full set of available tests. More knowledge about available laboratory tests have staff of age >54y (58.1%), also, having employment history >24y (48.6%). Most of staff (expectation of 81.9% respondents... [to full text]