Rusų knygotyros mokyklą, priskiriama kontinentinei Europos bibliologijos mokyklai, šiuo metu yra viena stipriausių, kadangi turi gilias šio mokslo tradicijas, ilgą laiką įtakojusias (ir įtakojačias) kaimyninių šalių, buvusios Tarybų sąjungos respublikų ir kitų, knygos mokslo raidą. Šis tyrimas yra knygos mokslo istorijos darbas, kurio objektas ¬– savarankiškas knygos mokslas, susiformavęs Rusijoje XX a. 2–3 dešimtmetyje, kuomet iš esmės pasikeitė jo santykis su iki tol apibendrinančio knygos mokslo vaidmenį atlikusia bibliografija. Tyrimo objektas yra naujas, viena vertus, dėl netradicinio, mokslo organizacinio, jo tyrimo aspekto, kita vertus, chronologinės aprėpties prasme, mat iki šiol nėra pateikta tokio knygotyros istorijos darbo, kuris apimtų visą savarankiško rusų knygos mokslo egzistavimo laikotarpį, t. y. XX amžių. Taigi, šis darbas yra pirmasis toks bandymas sistemingai atskleisti rusų knygotyros mokslo raidą XX amžiuje, pasitelkus mokslo organizacinės sistemos raidos analizę – toks ir buvo šio tyrimo tikslas. Rusų knygotyros mokslo organizacinė sistema buvo tiriama pagal tris lygmenis: knygotyrinės institucijos, knygotyrinės konferencijos ir knygotyros spauda. Nepaisant darbe taikyto analizės metodo, nesistengta mechaniškai atskirti tyrimo dalyko elementus, kadangi, dėl glaudžios jų visų sąveikos, visiškai izoliuotas (nors ir pirmoje tyrimo stadijoje) tyrinėjimas nebūtų buvęs nei efektyvus, nei, ko gero, apskritai įmanomas. Dėl ribotos darbo apimties ir temos... [toliau žr. visą tekstą] / Russian school of book science attributed to the Continental European bibliography school is at present one of the strongest since it has deep traditions of this science which have for a long time been influencing (and are still influencing) the development of the book science in the neighboring countries, the republics of the former Soviet Union and other countries. This research is a work on the book science history the object of which is an independent book science which has formed in the 2nd – 3rd decade of the 20th century in Russia when its relation with bibliography playing the generalizing role of the book science radically changed. The object of research is new on the one part due to its non-traditional scholarly organizational aspect and on the other part it’s new in chronological sense because no other research of the history of the book science has been carried out which included all period of independent existence of the Russian book science, i.e. the 20th century. Thus this paper is the first attempt to discover systematically the development of the Russian book science in the 20th century with the help of scholarly organizational system analysis – such was the aim of this research. Organizational system of the Russian book science was analyzed in three levels: book science institutions, book science conferences and book science press. Despite the method of analysis used, there was no attempt to separate mechanically the elements of the research since due to... [to full text]

Magistro darbo objektas – Lietuvos knygotyra nuo XIX amžiaus pradžios iki šių dienų. Darbo tikslas – atskleisti Lietuvos knygotyros brandą ir vaidmenį bendrame šalies mokslų sistemos kontekste. Darbo uždaviniai: išanalizuoti svarbiausių ir reikšmingiausių knygotyros organizaciją ir struktūrą formuojančių institucijų veiklą; išanalizuoti tęstinį mokslo darbų leidinį „Knygotyra“ ir knygotyros renginius; išryškinti žymiausius Lietuvos knygotyros kūrėjus ir per jų veikalus atskleisti pagrindines atitinkamu laikotarpiu jų darbuose vyravusias mokslo idėjas bei koncepcijas ir jų kaitą; taikant ekspertų anketinės apklausos metodą, įvertinti šiuolaikinės knygotyros būklę ir atskleisti ją sąlygojančius veiksnius bei aplinkybes, taip pat nustatyti ekspertų nuomonių atitikimo laipsnį tiriamuoju klausimu, siejant jį su objektyviai egzistuojančios tikrovės reiškiniais. Naudojantis publikuotų ir nepublikuotų šaltinių analizės, istoriografiniu, lyginamuoju, statistinės duomenų analizės, bibliografiniu ir ekspertų vertinimo metodais, prieita prie išvados, kad Lietuvos knygotyra yra brandus mokslas ir turi tarptautinės reikšmės statusą. Stipri mokslo tradicijų ir pagrindinių idėjų perimamumo tendencija leidžia kalbėti apie nacionalinės knygotyros mokyklos susiformavimą. Knygotyros brandą ir jos mokyklos egzistavimą liudija tokie požymiai kaip susiformavusi knygotyros institucinė sistema, tarptautinį pripažinimą pelnęs tęstinis mokslo darbų leidinys „Knygotyra“, užsienio mokslininkų aukštai... [toliau žr. visą tekstą] / Book science has old and deep traditions in Lithuania. At the beginning of the 19th century book science has become the object of scientific discussions not only in Europe but also in Lithuania. There are two main periods of book science – primary and theoretical. It is important also to take note of period of modern book science which has been developing from 1990. The science and its creators have significant achievements which should be summed up. The object of this work is Lithuanian book science from the beginning of the 19th century to these days. The purpose is to show the maturity of book science and its role in the general context of sciences system of Lithuania. The main tasks are: to analyse the activity of the most important and significant institutions which are forming the organization ant structure of book science; to analyse the continuous publication “Knygotyra” and international conferences of book science which are organized in Lithuania; to bring out the foremost creators of Lithuanian book science and to show the main ideas and conceptions which were dominating in their studies as well alternation of that ideas and conceptions in particular period by appealing to their studies; to sum up the state of modern book science and show the factors conditioning it. There were used the methods of analysis of published and not published sources, historiographical, comparative, statistical analysis of data, bibliographical and estimation of experts methods in this... [to full text]

Magistro baigiamojo darbo objektas – knygotyros periodika, leidžiama pasaulyje nuo Antrojo pasaulinio karo. Darbo tikslas – nalizuoti ir įvertinti po Antrojo pasaulinio karo įvairiose pasaulio šalyse leidžiamus knygotyros periodinius leidinius. Darbo uždaviniai: aptarti knygotyros mokslo ryšį su artimais jai mokslais; apibrėžti knygotyros periodikos sąvoką; nustatyti knygotyros periodinių leidinių vaidmenį knygotyros mokslui; išanalizuoti knygotyros periodikos susiformavimą; sudaryti pasaulio knygotyros periodikos, leidžiamos po Antrojo pasaulinio karo, sąrašą; aprašyti įvairių pasaulio šalių mokslinius ir nemokslinius knygotyros periodinius leidinius. Naudojami šaltinių ir vidinės dokumentų analizės, lyginimo ir apibendrinimo metodai, o taip pat empiriniai tyrimo metodai, tokie kaip dokumentų analizė ir paskirstymo rangais metodas. Analizuojant pačius leidinius, įvairią literatūrą ir internetinius šaltinius bandoma sukurti bendrą pasaulio knygotyros periodikos, leidžiamos Antrojo pasaulinio karo vaizdą. Nustatyta knygotyros periodikos svarba knygotyros mokslui ir knygyninkystės sričių atstovams. Sudarytas 441 knygotyros periodinį leidinį apimantis sąrašas, vadovaujantis juo nustatytos daugiausiai leidinių leidžiančios šalys bei produktyviausias knygotyros laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo. Pastebėtos leidinių kiekio mažėjimo ir skaitmeninio tendencijos. Atkreipiamas dėmesys į sunkią Lietuvos padėti knygotyrinių periodinių leidinių srityje. Magistro darbas gali būti... [toliau žr. visą tekstą] / Master's thesis subject is book science periodicals, published in the World since the Second World War. The aim of this thesis is to analyze and evaluate books science periodicals published in different parts of the World after the Second World. Objectives are: to discuss the science of book it’s close relations with other sciences, to define the concept of book periodicals, define the role of book science periodicals for books science, to analyze the emergence of book periodicals, to make a list of book science periodicals which are published in the different parts of the World after the Second World War, to describe scientific and unscientific book science periodicals. Sources and internal data analysis, comparison and aggregation methods, as well as empirical methods, such as document analysis, distribution of grades and method of data analysis are used. Analyzing periodicals, different kinds of literature and online sources trying to create a common image of book science periodicals published after World War II. In this paper is defined the importance of book science books periodicals for science and publishing fields. The list consisting of 441 book science periodicals is created. Master's thesis may be a useful to book researchers, traditional and electronic publishing, library and other information and communication scientists and practicians, publishing, communication sciences disciplines, teachers, publishers, journalists and students.