Tyrimo tikslas - palyginti vadovų racionalaus/intuityvaus kognityvinių stilių sąsajas su reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimo dažnumu priimant sprendimus tyrime pateiktose užduotyse. Tyrime dalyvavo 152 Kauno mieste ar rajone dirbantys gyventojai (moterys ir vyrai), kurie buvo suskirstyti į dvi grupes: 1) vadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N=85), vadovaujantys skirtingam darbuotojų skaičiui, iš kurių buvo 49 (57.6 proc.) moterys ir 36 (42.4 proc.) vyrai; 2) nevadovaujamas pareigas užimantys darbuotojai (N= 67), iš kurių buvo 38 (56.7 proc.) moterys ir 29 (43.3 proc.) vyrai. Tiriamieji turėjo užpildyti anonimines anketas, kuriose buvo panaudotos 2 skalės matuojančios racionalų/intuityvų kognityvinį stilių ir 3 užduotys, kuriose pasireiškia reprezentatyvumo ir pasiekiamumo euristikų panaudojimas. Tyrimo rezultatai parodė, kad reprezentatyvumo euristiką panaudoja dažniau vadovai turintys dominuojantį intuityvų kognityvinį stilių, bei didesnį darbo stažą turintys vadovai pasižymintys dominuojančiu racionaliu kognityviniu stiliumi. Tačiau tyrime reikšmingų skirtumų nebuvo rasta tarp lyties, amžiaus, kognityvinio stiliaus ir reprezentatyvumo euristikos panaudojimo dažnio. / The aim of the research is to compare the correlation between rational/intuitive cognitive styles and usage rate of representativeness and availability heuristics in managers' decision making according to the presented tasks. 152 people (men and women) working in Kaunas city or district have participated in the research. The participants were divided into two groups: 1) people working in management positions (N=85) supervising a different number of employees, this group consists of 49 (57.6 %) women and 36 (42.4 %) men; 2) people working in non-management positions (N= 67), 38 (56.7 %) women and 29 (43.3 %) men among them. Respondents had to fill in anonymous questionnaires which included two scales measuring rational/intuitive cognitive style and thee tasks revealing the usage of representativeness and availability heuristics. The results of the research show that representativeness heuristics is used more often by managers with dominating intuitive cognitive style and managers with higher work experience with dominating rational cognitive style. The research however did not reveal any significant distinctions in sex, age, cognitive style and usage rate of representativeness heuristic.

Darbo problema: esant nuolatiniai būtinumui apdoroti vis didesnius informacijos kiekius, formuluojant ir sprendžiant sudėtingas problemas, žmogaus protas dažnai nebepajėgia patenkinti visų racionalumo reikalavimų, ir daug pasaulio sprendimų priimami nesilaikant racionalumo prielaidų. Visokeriopos gerovės išlaikymas ar kūrimas reikalauja objektyvumo, nešališkumo. Svarbu įvertinti, kas lemia invariantiškumo principo pažeidimus ir kitus kognityvinius poslinkius. Darbo tikslas - įvertinti racionalumo principų pažeidimų priimant sprendimus ryšį su skirtingu grupės dydžiu (užduotyje minimu žmonių skaičiumi), statusu organizacijoje ir kognityviniu (sprendimų priėmimo) stiliumi. Naudotos tyrimo metodikos: 1. Formulavimo poveikio stiprumui skirtingo dydžio grupėse įvertinti naudota modifikuota Tversky, Kahneman (1981) Azijietiškos ligos problema. 2. Siekiant nustatyti skirtingo organizacinio statuso asmenų jautrumą formulavimo poveikiui buvo naudota Tversky, Kahneman (1981) lošimų problema. 3. Dominuojančiam sprendimų priėmimo stiliui nustatyti naudotas Scott, Bruce (1995) GDMS (General Decision – Making Style) klausimynas. 4. Veidrodinio atspindžio efektui įvertinti skirta Kahneman, Tversky (1979) lošimo problema. 5. Invariantiškumo principo pažeidimų dydžiui įvertinti buvo naudota Frisch (1993) „Važiavimo į kitą parduotuvės filialą dėl nuolaidos“ situacija, Tversky, Kahneman (1981) „Bilieto pirkimo antrą kartą“ situacija, Goldstein, Einhorn (1987)... [toliau žr. visą tekstą] / Problem of work: given the ever-present necessity to process increasingly more information, when formulating and solving complicated problems the human mind often fails to meet all the requirements of rationality, and many decisions in the world are, therefore, made without observing the prerequisites of rationality. Maintaining or creating any kind of welfare requires objectiveness and impartiality. It is important to take into account what determines the violations of invariantability principle and other cognitive biases. The purpose of work is to assess the relationship of rationality principles’ violation, when making the decision, with the different group size (number of people specified in the problem), status in the organization and cognitive (decision-making) style. Research methodologies used: 1. For the assessment of framing effect in groups of different size, modified Asian disease problem of Tversky and Kahneman (1981) was used. 2. For the establishment of sensitivity of individuals of different organizational status to the framing effect, Tversky and Kahneman’s (1981) gamble problem was applied. 3. Scott and Bruce’s (1995) GDMS (General Decision – Making Style) questionnaire was used to determine the dominating decision-making style. 4. The reflection effect was assessed according to Kahneman and Tversky’s (1979) gamble problem. 5. Frisch’s (1993) “Going to another affiliate of the store to get the discount” situation and Tversky and... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti sąsajas tarp asmens ir darbo aplinkos reikalavimų kognityvinio stiliaus, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkos reikalavimams ir ketinimo išeiti iš darbo. Tyrime dalyvavo 136 bendrosios praktikos slaugytojų. Visos bendrosios praktikos slaugytojos dirba toje pačioje įstaigoje. Jų amžius svyravo nuo 23 iki 73 (vidurkis 49,55 metų). Šiame darbe teoriniu pagrindu pasirinktas Cools, Van den Broeck (2007) 3 dimensijų kognityvinio stiliaus modelis, pagal kurį kognityvinis stilius gali būti skirstomas į žinantį, planuojantį ir kūrybišką. Šis modelis pasirinktas dėl to, kad naudojant tą patį indikatorių galima nustatyti ir bendrosios pratikos slaugytojų kognityvinį stilių, ir kognityvinį stilių, kurio jų nuomone reikalauja darbo aplinka. Patikrinus asmens kognityvinio stiliaus ir kognityvinio stiliaus, kurio reikalauja darbo aplinka, atitikimą, buvo vertinamos sąsajos su darbuotojų subjektyviu atitikimu darbo aplinkos reikalavimams bei ketinimu išeiti iš darbo. Tyrimo rezultatai parodė, kad bendrosios praktikos slaugytojoms ir jų darbo aplinkai būdingi du kognityviniai stiliai - žinantis ir planuojantis. Nera rasta sąsajų tarp asmens ir darbo aplinkos kognityvinių stilių atitikimo, subjektyvaus atitikimo darbo aplinkai bei ketinimo išeiti iš darbo. Tačiau pastebėta, kad kuo yra didesnis subjektyvus atitikimas darbo aplinkai, tuo yra mažesnis ketinimas išeiti iš darbo. / The aim of the research is to assess the relations between person’s and his work environment cognitive styles as well as subjectively perceived fit of work environment demands and intention to quit. 136 nurses of general practice took place in the research. All the nurses work in the same organization. Their age is ranged between 23 to 73 years (the average being 49,55 years). As the theoretical cornerstone the model of three dimensional cognitive style of Cools Van de Broeck, Bouckenooghe (2009) was chosen. According to it the cognitive style can be divided into the following criteria: the knowing, the planning and the creative one. This model was chosen because using the same indicator it is possible to determine the cognitive style of the nurses as well as the cognitive style which, according to their opinion, is required by the work environment. After testing the congruence between the cognitive style of a person and the one required by the work environment the connection of personnel’s subjective fit towards the requirements of work environment and the intention to quit the work was assessed. The results of the research showed that two cognitive styles, namely, the knowing and the planning are typical to the nurses of general practice as well as their work environment. There are no connection found between the person’s and his/hers work environment cognitive styles fit, as well as the subjective fit towards the work environment and the intention to quit the work... [to full text]

Tyrimo tikslas - nustatyti ryšius tarp valstybės tarnautojų subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui, pasitenkinimo darbu ir kognityvinių stilių (darbuotojų, darbo aplinkos ir šių stilių atitikimo) bei empiriškai patikrinti teorinį šių ryšių modelį. Tyrime dalyvavo 168 darbuotojai, dirbantys valstybės tarnyboje. Vadovaujantis Kirton adaptyvaus – novatoriško kognityvinio stiliaus teorija, šiame tyrime analizuojamas valstybės tarnautojų kognityvinis stilius ir kognityvinis stilius, kurio reikalauja darbo aplinka valstybės tarnyboje. Asmens - aplinkos atitikimo teorijos pagrindu, analizuojamas šių kognityvinių stilių atitikimas bei subjektyviai suvokiamas atitikimas darbui. Taip pat analizuojami šių dviejų atitikimo tipų ryšiai su pasitenkinimu darbu. Vadovaujantis teorinėmis žiniomis sudarytas modelis, kuris buvo patikrintas empiriškai. Siekiant nustatyti, kaip kognityviniai stiliai (asmens, darbo aplinkos bei jų sąveika) susiję su subjektyviai suvokiamu atitikimu darbui ir pasitenkinimu darbu, sudarytos dvi regresijos lygtys. Abiem atvejais reikšmingos prognozinės vertės turėjo darbuotojams būdingas kognityvinis stilius bei darbuotojo – darbo aplinkos kognityvinių stilių sąveika. Regresinė analizė atskleidė, kad subjektyviai suvokiamo atitikimo darbui prognozei yra svarbesnė šių kognityvinių stilių sąveika, o pasitenkinimo darbu prognozei – darbuotojams būdingas kognityvinis stilius. Šio tyrimo rezultatai rodo, kad valstybės tarnautojai, kuriems būdingas adaptyvus... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study was to assess the relationships between civil servants’ subjectively perceived person – job fit, job satisfaction and cognitive styles (employees’, job environment’s and their fit) as well as to test empirically the theoretical model of these relationships. The subjects of the study were 168 public service employees. Based on Kirton’s adaption – innovation cognitive style theory, this study examines civil servants’ cognitive style and their perceptions of cognitive style required by the job environment. Using person – environment fit theory as the theoretical framework, this study examines the fit between these two styles as well as subjectively perceived person – job fit. Also, we explore relations of these two types of fit with job satisfaction. According to theoretical knowledge, a special model was developed and tested empirically. In order to test how cognitive styles (person’s, job environment’s and interaction of them) are related to subjectively perceived person – job fit and job satisfaction, two regression equations were formed. In both cases, the employees’ cognitive style and the interaction of employee – job environment cognitive style were of significant predictable value. Regression analysis showed that interaction of cognitive styles is the most important predictor for subjectively perceived person – job fit, while employees’ cognitive style is the most important predictor for job satisfaction. The results of this study suggest that those... [to full text]