Žiniasklaidos pranešimai padeda formuoti socialines ir politines nuostatas, padeda suvokti atskiras socialines grupes. Viena iš teorijų, nagrinėjančių žiniasklaidos įtaką, yra dienotvarkės nustatymo teorija. Žiniasklaida auditoriją ne tik informuoja, bet ir nustato tam tikrų naujienų bei temų svarbą. Dienotvarkės nustatymo teorija (angl. agenda setting) teigia, kad žiniasklaida turi galią auditorijai nurodyti, tai kas visuomenėje svarbu. Dienotvarkės nustatymo teorija turi du lygius. Pirmasis lygis nustato temas, kurios yra svarbios žiniasklaidoje. Antrasis dienotvarkės nustatymo teorijos lygis sutelkia dėmesį į objekto ) savybes, charakteristikas, kurios sudaro tam tikrą vaizdą Magistro darbo objektas – emigrantų įvaizdis internetinėje žiniasklaidoje ir internetiniuose komentaruose. Darbo tikslas – remiantis dienotvarkės nustatymo teorija, išanalizuoti emigrantų įvaizdį internetinėje žiniasklaidoje ir internetiniuose komentaruose. / The agenda – setting theory is theory that the news media have a large influence on audiences by thei choise of what stories to consider newesworthy and how much prominence and space to give them. Agenda setting theory has two levels of agenda setting: The first – level agenda setting is most traditionally studied by reasearchers. Simply put, the focus is on major issues or objects. In second – level agenda setting, the news media focuses on the characteris of the objects or issues. On the grounds of communication theory (agenda – setting) this paper studies the image of emigrants ininternet media and internet comments. The object of this paper is image of emigrants in internet media and internet comments. The aim of this paper is to disclose the construction of image of Lithuanian emigrant.

Magistro darbo objektas – internetinė žiniasklaida, kaip įtaigiai savižudybių modelius bei metodus pateikianti bei lengvai paaugliams ir vaikams prieinama priemonė, galinti turėti įtakos suicidinės rizikos ir savižudybių skaičiaus padidėjimui Lietuvoje. Darbo tikslas – išanalizuoti savižudybių temos pateikimą Lietuvos internetinėje žiniasklaidoje. Pagrindiniai uždaviniai: išanalizuoti savižudybę, kaip socialinę problemą, atskleisti žiniasklaidos pateikiamų savižudybių aprašymo tendencijas, poveikį ir prevencijos įgyvendinimo internetinėje žiniasklaidoje galimybes bei naujoves, ištirti savižudybių temos pateikimo aspektus Lietuvos internetiniuose naujienų portaluose. Darbe, naudojantis literatūros analizės, sintezės metodais, pusiau struktūruotu interviu su ekspertais ir pagrindinių Lietuvos internetinių naujienų portalų www.lrytas.lt, www.delfi.lt ir www.bernardinai.lt, www.zebra.lt kokybine ir kiekybine turinio analize, prieita prie išvados, kad straipsniai apie suicidinį elgesį internetinėje žiniasklaidoje sukelia aktyvias skaitytojų diskusijas šia tema. Kaip ir anksčiau tirtoje tradicinėje žiniasklaidoje, matomas internetinės žiniasklaidos polinkis savižudybių temą pateikti supaprastintai, provokuojančiu būdu, nepaisant psichologų rekomendacijų žiniasklaidos atstovams. Į savižudybių aprašymus dažnai nepatenka gilesnės savižudybių priežastys ir problemos esmė, ko pasėkoje savižudybių prevencija netampa dominuojančiu nei žiniasklaidos, nei skaitytojų diskusijų objektu... [toliau žr. visą tekstą] / The scientific studies of the effect of the media on suicides were started in the 1970’s. The foreign press studies have shown that the more amateur publications presenting the model of suicidal behavior appear in the press, the bigger the possibility of imitation of such suicides. What is more, due to such publications the number of suicides grows. The latest research study in Lithuania has shown that the way of presenting suicide in the media has not changed compared with the previous years, thus the level of encouragement to imitate of suicides remains quite high. In the year 2005 Estonian and Swedish sociologists Merike Sisask, Airi Värnik and Danuta Wasserman carried out a research which studied 7 internet media portals and 188 internet articles analyzing the cases of two adolescent who tried to commit suicide, as well as the reader’s comments. The results of the research show that there is a correlation between the article writing style and the number of reader’s comments, as well as a correlation in some particular aspects of the content of the articles and the comments. This master’s thesis uses the method of qualitative and quantitative content analysis in studying the main Lithuanian Internet news portals (www.lrytas.lt, www.delfi.lt, www.bernardinai.lt, www.zebra.lt) in order to highlight the aspects of presentation of suicide topic. In the analysis of the articles and the readers’ comments on the suicide topic it is aimed to clear out what the prevailing... [to full text]

Magistro darbo objektas - internetas kaip viešosios erdvės arena. Darbo tikslas – atskleisti interneto specifinius bruožus, skirtumus nuo tradicinių žiniasklaidos priemonių ir išanalizuoti, kodėl internetas atitinka arba neatitinka viešajai erdvei keliamas sąlygas. Pagrindiniai darbo uždaviniai: išnagrinėti internetą J. Habermaso suformuluotos viešosios erdvės teorijos kontekste; įvertinti internetą kaip viešosios erdvės areną; apibendrintai pateikti interneto vartotojų kaip viešosios erdvės dalyvių elgesio bruožus; palyginti internetą su kitomis žiniasklaidos priemonėmis; apsibrėžti racionalių diskusijų sąvoką, jos kintamuosius bei požymius. Šiame magistro darbe, remiantis filosofų J. Habermaso, J. Baudrillardo, mokslininkų M. McLuhano, M. Posterio, A. Lyotardo ir kt. darbais, straipsniais ir teorijomis, siekta išsiaiškinti, ar naujoji medija – internetas – gali atstoti viešąją erdvę, skirtą politiškai aktyvinti visuomenę, racionaliai diskutuoti ir formuoti viešąją nuomonę. Darbe prieita prie išvados, kad internetas negali atitikti visų J. Habermaso apibūdintų viešosios erdvės egzistavimo sąlygų dėl savo specifiškumo. J. Habermaso apibūdinta viešoji sfera idealiai atitikdama visas keliamas sąlygas neegzistavo nei vienoje visuomenėje nei vienais laikais, todėl internetas taip pat negali sukurti idealaus viešumo modelio. Kaip bebūtų, internetas įnešė svarbų indėlį kuriant demokratiją ir skatinant politinį aktyvumą. Internetas pakeitė masinės žiniasklaidos santykius su... [toliau žr. visą tekstą] / Internet as a new form of communication emerged in the sixties (1969) when the idea of connecting computers into one network spread across the world. While accommodating and processing tremendous information flows Internet raised discussions whether the integration of many texts and voices into its space leads to anarchic or to democratic communication form. German philosopher J. Habermas laid the foundations for the Theory of Publicity’s Structural Transformation. When new communication forms emerged it was attempted to apply the model of ideal publicity to the Internet as a means of mass media which can restore the situation of the ideal language and the discussion among different layers of society. The relevance of the topic of this work is based on the attempt to analyze the properties of Internet and to attribute them to the public sphere. Now when it is considered that public spheres are disappearing from our lives it is very important to research the possibilities of Internet and its application to public interests of society. Object of this work – Internet as a public sphere arena. The main problem of this work – specificity of Internet, difficulty in meeting the conditions for the existence of public sphere model. The aim of this work – to uncover the specific features of Internet and its differences from traditional mass media, and to analyze how much Internet matches or does not match the ideal model of public sphere. The main tasks in this work: to analyze... [to full text]

Marginalijos – svarbus, informatyvus knygos elementas, atskleidžiantis ne tik marginalijų ypatybes, sukūrimo laiką, vietą, bet ir jų kūrėjo visai kitą asmenybės pusę. Bakalauro darbe aptariama marginalijų samprata, tyrimų kryptys ir vienas iš sudėtingiausių aspektų – marginalijų klasifikacija. Darbe analizuojamos Ž. Mikšio ŠU bibliotekai dovanotų knygų marginalijos, kurios sudaro tokias grupes: paprastosios arba bendrosios marginalijos, taisančiosios marginalijos ir papildoma informacija. Pagal marginalijų kūrėjo ryšį su tekstu, jo pateikiamią vertinimą šios grupės suskirstytos į smulkesnius pogrupius. Atlikus tyrimą, paaiškėjo, kad didžiąją marginalijų dalį sudaro paprastosios marginalijos, turinčios neigiamą reikšmę. Ž. Mikšio kritiški įrašai knygose atskleižia jo požiūrį į Lietuvoje leidžiamas knygas, jų kokybę, leidėjus. Taisančiųjų marginalijų ir papildomos informacijos pagrindinė funkcija – pagalba skaitytojui. Prieduose pateikiamas šaltinių sąrašas, kurį sudaro 297 knygos, iš kurių buvo išrinktos marginalijos. Taip pat prieduose pridėti įdomesni, informatyvesni Ž. Mikšio marginalijų pavyzdžiai. / Marginalia is an important and informative element of the book. What is more, it reveals not only the characteristics of marginalia, the creation of time, place, but also includes a completely different personality side of the creator. These Bachelor's thesis discusses about the concept of marginalia, research directions, and also focuses on one of the most challenging aspects – classification of marginalia. Moreover, this paper aims to provide analysis of marginalia, which are selected from the donated Ž. Mikšys books to Šiauliai university library. In this case they consist of the following groups: common marginalia, emendation marginalia and additional information. According to marginalia creator’s connection with the text and his presented evaluation, it has been decided to divide this group into smaller sub-groups. The investigation has shown that the majority of the marginality consist of ordinary marginality, which have negative meanings. Criticized Ž. Mikšys records in the books reveal his approach regarding the books published in Lithuania, their quality and publishers. The main feature of emendation marginalia and additional information – the aid to a reader. In the annexes is given a list of sources which indicates 279 books, and all marginalia have been selected from the presented books. It is important to mention that annexes include more interesting and informative examples of Ž. Mikšys marginalia as well.

Pasirodžius lingvistinio mandagumo teorijai, pasaulyje tokio pobūdžio tyrimai tapo labai populiarūs, tačiau lingvistinė pragmatika tebėra naujas reiškinys lietuvių kalbotyroje, visai mažai dėmesio skiriama pragmatiniams elektroninio diskurso tyrimams, ypač retai lingvistiniu aspektu tiriami interneto komentarai. Tačiau juos tirti verta dėl šio žanro populiarumo ir dėl to, kad jie parodo kasdien vartojamą kalbą bei veikia kalbinius mūsų visuomenės įpročius. Analizuoti interneto komentarus nuspręsta ir dėl jiems būdingo anonimiškumo, kadangi buvo siekiama patikrinti, ar asmens įvaizdžio apsaugos teorija veikia ir tada, kai adresantas slepiasi po pseudonimu. Šiame darbe pristatomas interneto svetainėje dėstytojai.lt esančiuose studentų komentaruose dėstytojams skirtų vertinimų tyrimas. Vertinimai analizuoti leksiniu-gramatiniu, lingvistinio mandagumo ir funkciniu aspektais. Buvo tiriama, kokie žodžiai ir jų junginiai dažniausiai vartojami vertinant dėstytoją, kaip teigiami-neigiami vertinimai sąveikauja tekste, kaip nuo jų sąveikos priklauso bendras komentaro turinio teigiamumas-neigiamumas. Taip pat buvo tiriama, kaip studentų komentaruose veikia lingvistinio mandagumo teorija: kokias strategijas naudoja studentai, pateikdami neigiamus vertinimus (kurie iš esmės yra asmens įvaizdžiui grėsmingi šnekos aktai), kokiais būdais jie yra švelninami. Išanalizuotas ir funkcinis neigiamų vertinimų aspektas – nustatyti šnekos aktai, kuriais realizuojami neigiami vertinimai, ištirta jų... [toliau žr. visą tekstą] / When linguistic politeness theory has emerged, it became very popular all over the world, but it’s still a new phenomenon in Lithuanian linguistics. Little attention from pragmatic point of view is paid to the electronic discourse, especially to the interactive internet commentaries. However, they are worth analyzing because of the popularity of their genre and because they reflect the everyday language, also they are affecting the speech habits of our society. It was also decided to analyze interactive commentaries because of their anonymity factor, as it was expected to verify if the politeness theory works when the addressers are hiding behind their pseudonyms. Therefore, this study aims to represent the analysis of the assessments of lecturers in the interactive student commentaries on the website dėstytojai.lt. The analysis includes research of what words and phrases are commonly used for the assessment of lecturers, and research of how do positive and negative assessments interact in texts – how the negativity-positivity of the overall content of the commentary depends on their interaction. It has also been analyzed how the linguistic theory of politeness manifests itself in these commentaries: what strategies are used for the negative assessments (that are considered as face threatening speech acts), what criticism mitigating devices are used in them. It has been analyzed what the speech acts are used to actualize negative assessments in researched commentaries and how... [to full text]