Magistriniame darbe keliama hipotezė: Lietuvos komunikacijos politika (strategija) yra sudaryta ir veikia tikslingai, atsižvelgiant į nagrinėjamos temos teorines prielaidas, tačiau ji veikia ne efektyviai, kas galėjo būti nulemta to, jog kuriant ir vykdant ilgalaikę strategiją neatsižvelgta į užsienio lietuvių pastabas ir pasiūlymus, kas galėtų padaryti šį bendradariavimą efektyvesniu. Atsižvelgiant į iškeltą hipotezę nustatomas šio darbo objektas – Lietuvos valstybės komunikacijos politikos su užsienio lietuviais problematika. Darbo tikslas yra atskleisti kokios problemos kuria barjerus siekiant efektyvių rezultatų. Ir kaip tas problemas siūlo spręsti užsienio lietuvių oficialieji atstovai – pasaulio lietuvių bendruomenių atstovai. Siekiant šių tikslų šiame darbe keliami tokie uždaviniai: * išsiaiškinti pagrindines Lietuvos migracijos priežastis, kurias paaiškina tarptautinės migracijos teorijos; * išnagrinėti Lietuvos komunikacijos politiką, kaip tarptautinės komunikacijos politikos pagrindu paremtą veiksmų koordinavimą; * apklausus pasaulio lietuvių bendruomenių narius, kaip užsienio lietuvių oficialiuosius atstovus, išsiaiškinti kokios jų nuomone problemos kuria barjerus siekiant efektyvesnės Lietuvos komunikacijos politikos su užsienio lietuviais ir kokius problemų sprendimo būdus jie siūlo. Darbo teorinėse dalyse nagrinėjama ir vertinama teorinė medžiaga susijusi su Lietuvos migracija ir tarptautinio bendradarbiavimo sritimis. Tai yra išanalizuotas migracijos reiškinys... [toliau žr. visą tekstą] / At the beginning of the research work the hypothesize was: the communication policy (strategy) of Lithuania is made and running targeted according to all the theoretical assumptions of this topic, but it is not enough effective what could be determined by the fact that foreign Lithuanian’s comments and opinions were not listened on the development and execution of long-term strategy, which could make this communication more effective. According to the hypothesis the object of the work was set as – the problems of Lithuanian communication policy with foreign Lithuanians. The aim is to reveal the problems which are the barriers for effective results. And to see how official representatives of foreign Lithuanians are suggesting to solve the problems. To achieve the goals in this work the following tasks were made: * to clarify the Lithuanian main causes of migration, which explains the theory of international migration; * to examine Lithuanian communication policy set as international communications policy-based coordination; * to find out what kind of problems make the effectiveness of the policy lower, while asking the opinion of Lithuanian community members, as the foreign Lithuanians official representatives, and also to ask them what kind of solutions they offer to make the communication more effective. This work is dealing with theoretical material related to migration and Lithuanian international communication with foreign Lithuanians. The migration phenomenon is analyzed... [to full text]

Dissertation focuses on qualitative aspects of EU communication strategies applied in two new EU member states, young democracies – Lithuania and Estonia. The overall goal of the research was twofold: to gain a better understanding about the reasons that determine implementation of EU Communication Policy in different national contexts as well as to propose possible solutions how to reshape and adapt it to specific cultures and conditions. Dissertation deals with the normative approach, that EU communication can provide a basis for the formation of the European public sphere and can help to bridge the ‘gap‘ between EU institutions and citizens on the national level. Generally, this comparative study performed in two Baltic countries has shown that while analysing European political communication, it is crucially important to examine strategic-organisational, as well as contextual factors (socio-cultural, political, economic conditions, local particularities of histories and traditions of communication) and values of those communicating (institutional communication officers and journalists) that influence their relationship (political communication culture) and have an impact on messages produced. / Disertacijoje analizuojama, kaip vyksta politikos komunikacijos sistemų europeizacijos procesai naujosiose narėse, jaunos demokratijos valstybėse (Lietuvoje ir Estijoje), apie kurių kontekstą ir patirtis Europos moksliniame diskurse pernelyg mažai yra žinoma. Mokslinė problema formuluojama tokiu klausimu: kokiu būdu ir kokiomis priemonėmis galima būtų užtikrinti efektyvią politikos komunikaciją tarp ES lygmens bei nacionalinių institucijų ir piliečių, ir taip pasiūlyti efektyvių sprendimų, kaip institucinė ES komunikacijos politika, pritaikyta prie skirtingų ES šalių narių ar jų grupių (tokių kaip Baltijos šalys) kontekstų, galėtų padėti spręsti ES demokratijos stygiaus problemą bei paspartinti bendros politinės viešosios erdvės formavimąsi Europoje? Darbe siekta parodyti, kad veiksniai, lemiantys Europos viešosios erdvės formavimąsi, yra daugialypiai bei kompleksiški. Remiantis Lietuvos ir Estijos atvejo analize galima daryti prielaidą, kad ES komunikacijos politikos įgyvendinimą nacionaliniu lygmeniu ir viešosios erdvės europeizacijos galimybes „iš viršaus“ apsprendžia bent trys skirtingos grupės veiksnių: strateginiai-organizaciniai, politikos komunikacijos kultūros (politikos-žiniasklaidos santykio) ir sociokultūriniai (priklausomybė nuo politinio, ekonominio, socialinio ir kt. konteksto).

Darbo objektas - atsakingų už informacijos apie ES valdymą ir sklaidą Lietuvoje institucijų veikla ir bendradarbiavimas. Darbo tikslas – ištirti informacijos apie ES valdymo ir sklaidos Lietuvoje pagrindinius bruožus bei atskleisti institucijų, koordinuojančių informaciją apie ES Lietuvoje vaidmenį. Darbo uždaviniai: identifikuoti informacijos ir žinių vadybos viešajame sektoriuje teorinius aspektus; aptarti ES komunikacijos politikos ypatumus; išnagrinėti Lietuvos Respublikoje skleidžiamos informacijos apie ES šaltinius, institucijas; ištirti informaciją apie ES skleidžiančių institucijų veiklos ypatumus ir darbo efektyvumą. Darbo metodai - dvejopo pobūdžio kokybinių tyrimų metodai: pusiau struktūruoto giluminio interviu metodu atlikti 8 giluminiai interviu; el. paštu atlikti interviu, kai atsakymai buvo pateikiami raštu, atlikti 6 interviu. Taip pat mokslinės literatūros bei teisės aktų analizė. Tyrimo rezultatai: Lietuvoje yra sukonstruotas instituciškai stiprus ES komunikacijos politikos įgyvendinimo modelis, pagrįstas organizacijų bei institucijų valdančių ir skleidžiančių informaciją apie ES tinklu. Egzistuoja trilypis institucinis pasiskirstymas: ES lygmens atstovai, nacionalinės vyriausybės institucijos bei įvairūs info tinklai ir centrai; Regioniniu lygmeniu informacija apie ES yra skleidžiama per itin konstruktyviai parengtą institucinę sistemą Lietuvoje. Informacijos tinklas veikia kaip sąsaja tarp ES ir jos piliečių vietos lygmeniu; Tarpinstitucinis... [toliau žr. visą tekstą] / Object of the thesis – institutions responsible for the administration and dissemination of the EU information in Lithuania, their activities of cooperation. Aim of the thesis - to explore the main features of the administration and dissemination of the EU information in Lithuania and to identify the role of the institutions, coordinating information on the EU in Lithuania. Main tasks: to identify the theoretical aspects of information and knowledge management in public sector; to discuss the EU's communication policy features; to consider in the Republic of Lithuania disseminating information on the sources, authorities, investigate the spread of information on the EU institutions' activities and features of the performance. Methods of the research - the dual nature of qualitative research methods: a semi-structured in-depth interview method, were made 8 in-depth interviews; e-mail interview, the answers were given in writing by 6 interviews. As well as the scientific literature and legislative analysis. The results of the research: Lithuania has built a strong institutional EU communication policy model based on organizations and institutions operating and spreading information throughout the constructive network. There is a triple institutional distribution: EU-level representatives, national government authorities and the various networks and the info centers. At a regional level, information about the EU is disseminated through constructive Lithuania's institutional... [to full text]