The research problem of this dissertation is the use of securitization in a small open economy. During the process of securitization bank’s illiquid assets are replaced by liquid assets – asset-backed securities, what allows increasing and diversifying bank’s financial resources. Having in mind the relevance of the economic situation in Lithuania, the utility of securitisation for Lithuania is analyzed in this dissertation. Dissertation also analyses positive and negative aspects of the experience of other countries in using securitization. Research showed that there is a strong correlation between GDP and credit resources in Lithuania. This fact means that country's economic growth could be promoted by finding ways to supplement the financial resources available to the banks and by encouraging them to lend out these resources. Thus, the use of the funds received after issuing asset-backed securities for further lending by banks would have a direct positive impact on the level of GDP in Lithuania. In order to successfully develop asset securitization in the country Lithuanian banks should concentrate their resources and expertise. This would help to achieve the necessary economies of scale and acceptable transaction costs. Analysis showed that Lithuanian legal framework for securitization should be also improved considering best practices from other countries in order to create greater legal certainty, reduce the administrative burden and ensure investor protection. / Disertacijoje nagrinėjama mokslinė problema yra sekiuritizacijos panaudojimas mažoje atviroje ekonomikoje. Sekiuritizacijos metu nelikvidus turtas yra pakeičiamas likvidžiu turtu – turtu padengtais vertybiniais popieriais, kuris leidžia padidinti ir diversifikuoti bankų turimus kreditinius išteklius. Atsižvelgus į darbo aktualumą Lietuvos ekonominei situacijai, darbe vertinamas sekiuritizacijos panaudojimo Lietuvoje naudingumas, analizuojami sekiuritizacijos teigiami ir neigiami aspektai, kitų šalių patirtis ir praktika. Atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje egzistuoja stiprus ryšys tarp BVP ir kreditinių išteklių, kas reiškia, kad suradus būdų kaip papildyti bankų turimus finansinius išteklius ir taip paskatinus juos skolinti, atitinkamai paspartėtų šalies ekonomikos atsigavimas bei tolesnis augimas. Tad bankams pritaikius sekiuritizaciją ir išleidus turtu padengtus vertybinius popierius, o gautas lėšas panaudojus tolesniam kreditavimui, tai turėtų tiesioginės teigiamos įtakos BVP dydžiui Lietuvoje. Siekiant sėkmingai vystyti sekiuritizaciją Lietuvoje bankams vertėtų kooperuotis sutelkiant savo išteklius bei kompetenciją, kas leistų pasiekti reikiamą masto ekonomiją ir priimtinus sekiuritizacijos sandorių kaštus. Taip pat reikėtų tobulinti Lietuvos teisinę bazę sekiuritizacijos srityje pasiremiant geriausia sekiuritizacijos reguliavimo praktika: kurti didesnį teisinį tikrumą, mažinti administracinę naštą ir užtikrinti investuotojų apsaugą.