There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low. / Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita.

Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita. / There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low.

Erkinis encefalitas (EE) yra dažniausia ir sunkiausia virusinė nervų sistemos infekcija, neturinti specifinio priešvirusinio gydymo. Vienintelė efektyvi šios ligos profilaktikos priemonė yra vakcinacija. Nesant galimybių įvesti visuotinę vakcinaciją nuo EE mūsų šalyje, ypač svarbu nustatyti didžiausią šios ligos riziką turinčias gyventojų grupes, kurioms būtų teikiamas vakcinacijos prioritetas. Pagal tarptautines Laimo boreliozės (LB) diagnostikos ir gydymo gaires, klinikiniai sindromai ir jų trukmė yra svarbiausias šios ligos diagnostikos kriterijus. Serologiniai tyrimai vaidina tiktai pagalbinį vaidmenį patvirtinant diagnozę. Pagrindinis serologinių tyrimų trūkumas yra tas, kad jie neleidžia atskirti aktyvios infekcijos nuo buvusio kontakto su šios ligos sukėlėjais. Laimo boreliozės atveju tai labai svarbu, kadangi endeminiuose rajonuose nuo 1,8 iki 26 proc. sveikų žmonių turi šios ligos sukėlėjų antikūnus dėl buvusios besimptomės infekcijos praeityje. Neįmanoma teisingai interpretuoti LB serologinių tyrimų, nežinant LB paplitimo regione, kuriame šie tyrimai taikomi LB diagnostikai. Šis darbas yra pirmasis Lietuvoje LB sukėlėjų antikūnų paplitimo tyrimas, kuriame nustatytas dviejų pagrindinių erkių pernešamų ligų sukėlėjų antikūnų serokonversijos dažnis tyrimo laikotarpiu, didelio endemiškumo regione, tiriamųjų imtį sudarius atsitiktinės sluoksniuotos atrankos pagal amžių ir lytį principu. Šiame darbe ištirtos įvairių rizikos veiksnių sąsąjos su EE ir LB sukėlėjų paplitimu... [toliau žr. visą tekstą] / TBE is the most common and severe CNS affecting zoonosis. No specific treatment for TBE exists. Tick-borne encephalitis can be prevented by active immunization. Due to governmental financial shortages this vaccination is not included in the national program of imunoprophylaxis for the years 2014-2018. It is very important to find out groups for priority vaccination according to living area, age, leisure activities and occupational risk. Lyme borreliosis diagnosis should be based primarily on the clinical presentation and an assessment of tick exposure risk. In most cases laboratory diagnosis is only supporting clinical picture. Antibody assays still fall short of being completely sensitive and specific to distinguish acute and chronic infection. The diagnostic specificity of serum antibody tests is low because seropositivity in normal population ranges from 1.8% to 26% and LB IgM and IgG may persist for years. The interpretation of serological tests may also lead to misdiagnosis not knowing the seroprevalence of LB in the area. This is the first study of seroprevalence of LB and incidence of TBE and LB during a three year period in Lithuania. The study was conducted in high endemic areas and random samples stratified by gender and age groups were made. Only a few studies perform neutralization tests for detecting TBEV antibodies. Assumed risk factors for the prevalence of TBE and LB were established.

Laimo boreliozė (LB) yra labiausiai paplitusi erkių platinama liga. Ligos sukėlėjus perneša Ixodes rūšies erkės. Didelį borelijų paplitimą lemia platus rezervuarinių šeimininkų ratas. Šį susirgimą gali sukelti kelios B. burgdorferi s. l. komplekso bakterijų rūšys: B. afzelii, B. garinii, B. burgdorferi sensu stricto. Šiame darbe buvo tirtos 134 Ixodes ricinus erkės nuo 8 elninių gyvūnų (4 stirnų ir 4 elnių) ir 73 erkės nuo žolės (elninių teritorijoje). Naudojant dauginės polimerazės grandininės reakcijos (PGR) medodą, 9 - iose (4,3%) iš jų buvo nustatytas užsikrėtimas Borrelia burgdorferi s. l. patogenais, septyniuose mėginiuose buvo identifikuota B. afzelii, viename - B. garinii rūšis. Viename mėginyje buvo nustatyta Borrelia spp., kuri nebuvo identifikuota. Atlikta B. burgdorferi s. l. sekų analizė pagal ospA geną, naudojantis genų banko duomenimis, atskleidė polimorfizmo lygį tarp trijų, žmogui patogeniškų Borrelia rūšių ir parodė padermių pasiskirstymą skirtingose šalyse bei šeimininkuose. Variabiliausios nustatytos B. garinii ospA geno sekos, rasta 361 variabili vieta (nukleotidų įvairovė π=0,072), aptikta 18 sekų variantų. Mažesnis variabilumas nustatytas B. burgdorferi s. s. sekose – aptiktos 266 variabilios vietos (nukleotidų įvairovė π=0,16) ir 12 sekų variantų bei B. afzelii sekose – aptiktos 257 variabilios vietos (nukleotidų įvairovė π=0,17) ir 4 sekų variantai. Didesni skirtumai buvo identifikuoti tarp B. afzelii ospA geno sekų (vidutinis genetinis atstumas... [toliau žr. visą tekstą] / Lyme borreliosis (LB) is the most common tick - born disease. The pathogens are transmitted by infected ticks belonging to a species of the genus Ixodes. The high prevalence of Borrelia is determined by a wide circle of reservoir hosts. The disease can be caused by a few bacterial species of B. burgdorferi s.l. complex, such as: B. afzelii, B. garinii and B. burgdorferi sensu stricto. 134 Ixodes ricinus ticks have been explored in the thesis, collected from 8 certine animals (4 roe deer and 4 deer) and 73 ticks collected from grass (in the territory of certine animals). Using multiplex polymerase chain reaction (PCR) method, the infection with Borrelia burgdorferi s. l. pathogens was identified in 9 (4.3%), B. afzelii was identified in seven samples, while B. garinii species was found in one of them. Borrelia spp. was found in one sample, which has not been identified. A sequence analysis B. burgdorferi s. l. implemented according to the ospA gene by using a gene bank data revealed level of polymorphism among three Borrelia species pathogenic to human and showed the distribution of strains in the different countries and hosts. The most variable gene sequences are B. garinii ospA. It is found 361 variable place (nucleotide diversity π=0,072), ant detected 18 sequence variants. Less variability found in B. burgdorferi s. s. sequences: 266 variable places are found and 12 sequence variants (nucleotide diversity π=0,16) and 257 variable places are discovered in B. afzelii... [to full text]