There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low. / Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita.

Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 susirgimų Laimo borelioze (LB), 1991-2006 m. vidutinis sergamumo rodiklis buvo 34/100 000 gyventojų. Aukštas sergamumo LB lygis sąlygoja didelį dėmesį šios ligos epidemiologinei situacijai. Jos dėsningumų ir priežastinių veiksnių analizė reikalinga situacijos valdymui, planuojant ir rengiant prevencines strategijas, gerinant diagnostiką, teikiant rekomendacijas visuomenei ir kt. Šio darbo tikslas – įvertinti LB epidemiologinius dėsningumus ir juos sąlygojančius svarbiausius veiksnius (gamtinius-klimatinius ir socialinius) Lietuvoje 1995–2006 m. Darbe išnagrinėti ir aprašyti LB sergamumo dėsningumai, įvertintos sergamumo tendencijos, atlikta LB rizikos veiksnių analizė ir nustatytos sąsajos su LB sergamumu ir erkių gausa, nustatytas erkių įkandimų ir rizikos veiksnių paplitimas tarp Lietuvos gyventojų. Šiame darbe įvertinta naujai susiformavusių biotopų galima ekologinė reikšmė LB plitimui, atlikus molekulinius tyrimus, nustatytas borelijų paplitimas ir genotipai Ixodes ricinus nimfose, surinktose skirtinguose biotopuose bei išaiškinta nauja, iki šiol Lietuvoje neaptikta grįžtamosios karštinės borelijų grupei priklausanti Borrelia miyamotoi. Šio darbo rezultatai parodė, kad nimfų infekuotumas Lietuvoje yra 14,8 proc.; svarbiausi sergamumą LB sąlygojantys rizikos veiksniai yra klimatiniai (vidutinė oro temperatūra bei sniego danga); LB gamtinis arealas turi savybę plėstis teritorijų, kuriuose sergamumas anksčiau buvo žemas, sąskaita. / There are about 1500 cases of Lyme borreliosis (LB) registered annually in Lithuania, the average morbidity rate was 34/100 000 in 1991-2006. The high incidence of LB determines the high attention to the epidemiological situation. The analysis of the diseases patterns and causative factors is needed for management of the situation, development of disease preventive strategies, improving the diagnostics, providing recommendations and etc. The aim of the study is to assess epidemiological patterns of LB and the main factors (natural-climatic and social) leading to them in Lithuania 1995-2006. In this study LB incidence trends and risk factors are evaluated, correlation of various risk factors with LB incidence and abundance of ticks are assessed, the prevalence of tick bites and risk factors among the population are determined. This study has evaluated the possible ecological significance of newly formed biotope‘s to the LB spread. After molecular tests the prevalence and genotypes of Borrelia in Ixodes ricinus nymphs collected from different biotopes was determined. This study succeeded to detect until now not detected in Lithuania Borrelia miyamotoi belonging to relapsing fever group. The study results showed that nymps’ infectivity in Lithuania is 14.8%. The climatic (air temperature and snow cover) risk factors are the most important ones influencing the LB. LB natural habitat has the property to expand at the expense of areas where the incidence rate was previously low.

Due to climate change, marked developments are tracked in various links of pathogen-host distribution. Markedly increased number of ectoparasites is observed in Central and Eastern Europe. Ticks are blood feeding wide group of arthropods of utmost medical, epidemiological and veterinary significance throughout the world. The ecology of ticks, the outcome of their interactions with their natural environment, is fundamental to the spatial and temporal variation in the risk of infection by tick-borne pathogens. The aim of the study was to investigate: the distribution of Ixodes ricinus ticks and their transmitted parasites prevalence in different biotopes in Lithuania; and to find out factors influencing the activity dynamics of ticks and prevalence of endoparasites. The scientific researches on ectoparasite-endoparasite system (I. ricinus-B.burgdorferi s.l., B.divergens and Ehrlichia sp.) in different biotopes in Lithuania have been carried out for the first time. Also, it was the first investigation of prevalence of ticks (according to development phases and different sexes) in different biotopes and ticks infectious by microparasites. Influence of the main factors (air temperature, precipitations) on seasonal and daily activity changes of ticks have been described. Experiments on ectoparasites and endoparasites have been employed by the procedures on molecular level, including PCR method. As the result of the study the specificity of ticks’ species has been identified... [to full text] / Vykstant klimato atšilimui yra stebimi ryškūs pokyčiai įvairiose parazitas-šeimininkas sistemos grandyse. Pastebimas ektoparazitų skaitlingumo padidėjimas Vidurio ir Rytų Europoje. Erkės yra įvairių zoonozių ir antropozių, kurias sukelia įvairūs virusai, bakterijos ir protistai, pernešėjai. Erkių platinamų ligų sukėlėjų patogeninių bakterijų (Borrelia sp., Ehrlichia sp. ir kt.) ir protistų (Babesia sp. ir kt.) tyrimus turi apimti visus ekologinius lygmenis: patogeninio organizmo, vektoriaus ir rezervuarinio šeimininko. Šio darbo tikslas – nustatyti Ixodes ricinus L. erkių ir jų pernešamų endoparazitų paplitimą skirtinguose biotopuose Lietuvoje bei išaiškinti veiksnius, turinčius įtakos erkių aktyvumui ir endoparazitų paplitimui. Lietuvoje pirmą kartą buvo atlikti ektoparazito - endoparazito sistemos (I. ricinus–B.burgdorferi s.l., B.divergens ir Ehrlichia sp.) tyrimai skirtinguose Lietuvos biotopuose. Buvo įvertintas bendras erkių (pagal vystymosi stadiją ir lytį) paplitimas skirtinguose biotopuose, jų užsikrėtimas mikroparazitais ir išanalizuoti veiksniai, lemiantys erkių aktyvumo sezoninius ir paros kitimus, gausumą ir užsikrėtimą. Ektoparazitų ir endoparazitų tyrimams buvo įdiegtas polimerazės grandininės reakcijos metodas ir identifikuotas erkių rūšinis specifiškumas, nustatyti mikroparazitai bei jų genotipai. Buvo nustatytas mikroparazitų paplitimas skirtinguose Lietuvos biotopuose ir ištirti veiksniai, galintys sąlygoti šį paplitimą. Pirmą kartą Lietuvoje buvo... [toliau žr. visą tekstą]

Isolation and identification of all yeast species found on skin affected by atopic dermatitis, evaluation of their influence to the synthesis of IgE antibodies, and assessment of the possible cross-reactivity between different yeast species was performed. It was shown that in 36.9 % of the cases of atopic dermatitis, the affected skin was colonized with yeast belonging to three genera: Candida, Malassezia and Rhodotorula. Systematic and phylogenetic analysis of sequences from atypical Malassezia restricta strain M8 indicated that this isolate could be a member of a new yeast species. Three atypical Malassezia isolates M47, M54 and M235 were identified as non-lipid-dependent variants of Malassezia furfur. It was shown that in atopic dermatitis, cutaneous colonization with yeast is two-fold higher in adults than in children. The sera of atopic dermatitis patients have specific IgE antibodies to cross-reactive intracellular yeast antigens. Candida pelliculosa and house dust mites Dermatophagoides pteronyssinus and Dermatophagoides farinae might share some allergenic epitopes. The results of this study suggest that attention should be given to a cutaneous colonization by saprophytic yeast since the immune response to the allergens could further exacerbate allergic inflammation due to cross-reactive epitopes. / Išskirtos ir identifikuotos atopinio dermatito pažeistą odą kolonizuojančios mielių rūšys, įvertinta jų įtaka specifinių IgE antikūnų sintezei bei kryžminių reakcijų tarp skirtingų mielių rūšių galimybė. Nustatyta, kad 36,9 % atvejų atopinio dermatito pažeista oda yra kolonizuojama Candida, Malassezia ir Rhodotorula genties mielėmis. Išskirtas netipinėmis fiziologinėmis savybėmis pasižymintis Malassezia restricta kamienas M8 gali būti naujos rūšies atstovas. Išskirti netipinėmis fiziologinėmis savybėmis pasižymintys Malassezia genties kamienai M47, M54 ir M235 identifikuoti kaip nuo išorinio lipidų šaltinio nepriklausantys Malassezia furfur. Įrodyta, kad mielės suaugusių asmenų atopinio dermatito pažeistą odą kolonizuoja du kartus dažniau negu vaikų. Įrodyta, kad atopiniu dermatitu sergančių asmenų kraujo serume aptinkama prieš kryžmiškai reaguojančius mielių viduląstelinius antigenus nukreiptų specifinių IgE antikūnų. Taip pat nustatyta, kad Candida pelliculosa ir namų dulkių erkių Dermatophagoides pteronyssinus ir Dermatophagoides farinae alergenai gali turėti panašius epitopus. Darbo rezultatai patikimai rodo, kad atopinio dermatito pažeistą odą kolonizuojančios komensalinės mielės gali pasunkinti atopinio dermatito eigą dėl kryžmiškai reaguojančių epitopų tarp skirtingų biologinių rūšių antigenų.

Darbo tema: „Bičių šeimos kaip gamybos priemonės tyrimai“. Duomenys rinkti 2012-2013 metais iš 10 bitynų, kurie yra šiaurės rytų Aukštaitijos regione. Apklausti 5 bitininkai profesionalai ir 5 bitininkai mėgėjai. Raktiniai žodžiai: bitės, Varroa destructor erkės. Apie 64 proc. Lietuvos bitininkų savo bitynuose nekeičia bičių motinėlių, todėl sumažėja bičių produktyvumas. Taip pat, didžiausia bitynų problema yra Varroa destructor erkės, kadangi jos ne tik nualina bičių šeimą, bet yra viena iš esminių priežasčių, dėl bičių mirtingumo po žiemojimo. Darbo tikslas yra įvertinti veiksnius, labiausiai įtakojančius bičių populiacijos mažėjimui ir bičių produktyvumui. Taip pat išanalizuoti bitininkų kompetenciją bitininkystės srityje mėgėjų ir profesionaliuose bitynuose. Darbo uždaviniai: įvertinti bičių šeimų produktyvumą profesionaliuose bitynuose ir mėgėjų bitynuose: • Įvertinti Varroa destructor erkių paplitimą bičių šeimose; • Įvertinti Varroa destructor įtaką bičių šeimų produktyvumui; • Palyginti veislinių ir mišrūnių bičių produktyvumą; • Nustatyti, bičių šeimų, kuriose buvo keistos motinėlės produktyvumą ir atsparumą Varroa destructor erkėms; • Įvertinti medaus kokybinius rodiklius tirtuose bitynuose pagal medaus techninio reglamento reikalavimus; Atlikus analizę paaiškėjo, kad: • Produktyviausios bičių šeimos, kuriose bičių motinėlė keičiama kas du metus, ir nesirgo varoze. • Bičių šeimos sergančios varoze yra mažiau produktyvios. Iš sergančios šeimos profesionaliame... [toliau žr. visą tekstą] / Topic of the paper: “Research of a beehive as a mean of production”. Data collected from 10 apiaries in the region of northeast Upper Lithuania in the year 2012-2013. 5 professional and 5 amateur beekeepers were interviewed. Key words: bees, Varroa destructor mites. It is argued that about 64% of Lithuanian beekeepers apiaries does not change the queen bee, which reduces the productivity of the bees. Also, the biggest problem of the apiaries is Varroa destructor mites, which not only exhausts a beehive, but it is one of the most significant reasons for bee mortality after hibernation. Aim of the paper is to evaluate the most influential factors in declining of bee population and productivity. Also to analyze beekeepers competency in the fields of amateur an professional apiaries. Tasks of the paper: evaluate the productivity of bee colonies in professional and amateur apiaries. • Evaluate the spread of Varroa destructor mites in beehives; • Evaluate the influence of Varroa destructor to the beehive productivity; • Compare the productivity of pedigree and hybrid bees; • Identify beehives that productivity and immunity were affected by Varroa destructor mites; • Evaluate qualitative indicators of honey according to honey technical regulation requirements; The analysis shows that: • The most productive beehives are the ones where the queen bee is substituted every two year and never had varroasis; • Beehives that had varroasis are less productive. 35 kg or 27% less honey is... [to full text]