Darbe apžvelgiami Lietuvos įstatymai reglamentuojantys gyvūnų aptvarų įsteigimą bei priežiūrą. Pristatomos organizacijos, susijusios su laukinių gyvūnų laikymu aptvaruose. Išnagrinėti literatūroje rekomenduojami dažniausiai Lietuvoje laikomų gyvūnų aptvarų įrengimo reikalavimai. Susisteminta ir išanalizuota informacija apie Lietuvos aptvarus bei palyginta su ankstesniais duomenimis iš Lietuvos. Taigi šiuo metu Lietuvoje yra 50 aptvarų, kuriuose laikomi 30 rūšių žinduoliai, 16 rūšių paukščiai ir 1 rūšies moliuskai. Tai beveik 5 kartus daugiau nei buvo 1998 metais. Dažniausi vidutinio dydžio ūkiai, kuriuose laikoma nuo 1 iki 50 stuburinių gyvūnų ir iki 50 000 vynuoginių sraigių. Aptvarai įkuriami dėl įvairių priežasčių: savininko hobis ar estetiniai poreikiai, turizmas, reaklimatizacija, pagalba sužeistam gyvūnui, medžiojamosios faunos gausinimas, trofėjų gerinimas, medžioklė, šunų dresūra, pelnas, tradicinės žemės ūkio krypties keitimas į ekologinį ūkį, netgi naujų veislių išvedimas. Pelno atžvilgiu dauguma aptvarų neutralūs. Nors perspektyva ateičiai yra, tačiau ji priklauso nuo laikomų gyvūnų rūšies. / In this work are presented legislations which regulate the establishment and care about the animal enclosures in Lithuania and the organizations which are associated with possession of the wild animals in the enclosures. Furthermore, there are analysed the recommendations of the literature about the requirements essential to set the enclosures of the most often kept animals in the Lithuania. The information about Lithuania's enclosures is analysed and systematized and it is compared with the previous data from Lithuania. So, there are 50 enclosures in which are kept 30 species of mammalians, 16 species of birds and 1 species of mollusc in Lithuania now. It's almost 5 times more than in 1998 year. The most favourite are the medium size farms in which from 1 to 50 vertebrate animals and till 50 000 edible snails are kept . The enclosures are established for the different reasons: the hobbi or aesthetical demands of the owner, tourism, reaclimatisation, the help for the injured animal, multiplication of the fauna which is hunted, developement of the trophy hunting, the training of the dogs, the profit, the changing of the traditional agriculture tendency to the ecological one, even the breeding of the new kindes. Most of farms are neutral in the aspect of profit . However the perspectives for the future are, but they depend on the sort of animals kept.

9. Santrauka. Nuosavybės teisė į laukinius gyvūnus: lyginamoji analizė. Magistro darbas yra skirtas nuosavybės teisės į laisvėje esančius laukinius gyvūnus aspektų tyrimui Vokietijos, Šveicarijos, Lenkijos ir kitų valstybių teisinėse sistemose. Be to lyginamąja prasme yra išnagrinėti žalos atsiradusios dėl laukinių gyvūnų ir transporto priemonių keliuose susidūrimų atlyginimo aspektai. Nepaisant aktualumo šios temos yra bendrai mažai tyrinėtos. Taip pat atsižvelgiama, kad Seime yra įregistruotas naujos redakcijos Laukinės gyvūnijos įstatymo projektas, kuris šiame darbe kritikuojamas. Tyrimui buvo panaudoti teisės aktai, teisės doktrina, teismų praktika ir kiti šaltiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymuose yra teisės normų, kuriose pažodžiui nustatyta, kad gyvūnai nėra daiktai. Todėl buvo ištirti šių normų tikslai, reikšmė ir pasekmės, o taip pat galimybės Lietuvoje atitinkamai pakeisti teisės aktus. Buvo nustatyta, kad Vokietijos, Šveicarijos ir Lenkijos įstatymų leidėjai normomis, kuriose išreikšta, kad gyvūnai nėra daiktai, siekė gyvūnų apsaugos tikslų, o šios normos neturi teisinių santykių reglamentavimo turinio, bet simbolinę prasmę. Todėl, autoriaus nuomone, tokių nuostatų Lietuvoje reikia vengti. Be to buvo tiriami principai nustatantys išimtinę valstybės nuosavybės teisę į laisvėje esančius laukinius gyvūnus. Tyrimas parodė, kad šie principai daugiausia yra išlaikomi valstybėse, kurios įgijo valstybinį suverenitetą dėl... [toliau žr. visą tekstą] / 10. Zusammenfassung Eigentumsrecht an wilde Tiere: Rechtsvergleichende Analyse Die vorliegende Magisterarbeit ist für die Untersuchung von Aspekten des Eigentumsrechtes an wilden Tieren in den Rechtssystemen in Deutschland, in der Schweiz, in Polen und in anderen Staaten konzipiert. Darüber hinaus werden hier die Aspekte des Schadenersatzes infolge eines Zusammenstosses zwischen wilden Tieren und Transportmitteln auf den Kraftverkehrsstrassen in den obengenannten Ländern untersucht und verglichen. Ungeachtet der Aktualität dieser Fragen sind sie bisher wenig untersucht worden. In dieser Arbeit wird ebenfalls die Tatsache berücksichtigt, dass ein neuer Gesetzentwurf über die Tierwelt im Seimas der Republik Litauen eingebracht worden ist, der hier einer Kritik unterzogen wird. Für die Untersuchung wurden die Rechtsakte, Rechtsgrundsätze, Gerichtspraxen und andere Quellen in Anspruch genommen. Im Laufe der Untersuchung wurde festgestellt, dass die Gesetze in Deutschland, in der Schweiz und in Polen die Rechtsnormen beinhalten, in denen expressis verbis festgestellt ist, dass Tiere keine Sachen sind. Daher wurden Zwecke, Bedeutung und Folgen der obengenannten Rechtanormen untersucht sowie die Möglichkeiten erörtert, jeweilige Rechtsakte in Litauen zu ändern. Es wurde festgestellt, dass die Gesetzgeber in Deutschland, in der Schweiz sowie in Polen durch die Rechtsnormen, nach denen Tiere keine Sachen sind, den Tierschutz erstreben, also werden durch diese Normen die... [to full text]

SANTRAUKA Šiame magistro darbe nagrinėjami nuosavybės teisės į bešeimininkį daiktą įgijimo pagrindai. Atskleidžiami šio instituto tikslai, paskirtis ir įgyvendinimo galimybės. Darbe buvo apžvelgta kaip reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymai nuosavybės teisę įgijimą į bešeimininkius daiktus: namines bites, naminius gyvūnus, radinį lobį, taip pat ir į kitus daiktus. Remiantis teises teoretiku darbais, LR įstatymais, bei teismų praktika darbe nagrinėjama nuosavybės teisės samprata ir jos požymiai, bešeimininkio daikto samprata ir požymiai. Detaliai analizuojami bendrieji nuosavybės teisės įgijimo pagrindai į bešeimininkius daiktus. Kitose temos dalyse nagrinėjami atskiri – specialūs bešeimininkiai daiktai kuriems civilinis kodeksas numato atskira nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo reglamentavimą t. y. į: namines bites, naminius gyvūnus, radinį bei lobį. Pateikiami terminai ir sąlygos nuosavybės teisei į bešeimininkį daiktą įgyti priklausomai koks tai bešeimininkis daiktas ir kokia jo įgijimo forma, kai nenustatomas bešeimininkio daikto savininkas. Analizuojamas nuosavybės teisės gynimas į bešeimininkį daiktą, kai nustatomas savininkas esant sąžiningam ir teisėtam, nesąžiningam ar sąžiningam ir neteisėtam bešeimininkio daikto valdytojui. Atkreipiamas dėmesys ir į skirtingus bešeimininkių daiktų nuosavybės teise įgijimo būdus, taip pat pateikiama šių įgijimo būdų skirtumai ir panašumai. / SUMMARY This master’s thesis examines the basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. It reveals the aims, purpose, and realisation possibilities of this institution. The work surveys how the laws of the Republic of Lithuania regulate the acquisition of the right of ownership to ownerless property: domestic bees, domestic animals, finds, hoards, etc. On the basis of works by legal theorists, Lithuanian laws, and judicial practice, the work examines the conception and features of the right of ownership as well as of ownerless property. It analyses in detail the general basis for the acquisition of the right of ownership to ownerless property. Other parts of the thesis examine individual – special ownerless property, for which the Civil Code foresees a separate regulation of the acquisition and loss of the right of ownership, i.e. to: domestic bees, domestic animals, finds, and hoards. It presents the deadlines and conditions for the acquisition of the right of ownership to ownerless property depending on what kind of ownerless property it is and in what form it is acquired when the owner of ownerless property is not established. It analyses the defence of the right of ownership to ownerless property when an owner is established who is the honest and legal possessor of an ownerless property or who is its dishonest or honest illegal possessor. It also notes the different ways of acquiring the right of ownership to ownerless property and also... [to full text]