Įrodymų leistinumas yra vienas aktualiausių įrodymų savybių klausimų, kuris šiuolaikiniame teis÷s moksle n÷ra sistemiškai ir pakankamai atskleistas. Nebuvimas tikslios ir vienareikšm÷s įrodymų leistinumo definicijos – daro šį klausimą dar aktualesniu. Tad šis magistro baigiamasis darbas yra skirtas įrodymų leistinumo problemos nagrin÷jimui, naujai apibr÷žiant įrodymų leistinumo turinį, pateikiant jo sąvoką ir reikšmę civilinio proceso mokslui. Apibr÷žiant įrodymų leistinumą bus aptarta bendroji įrodymų leistinumo taisykl÷, į kurią bus pažvelgta keliais aspektais. Kadangi kiekviena įrodin÷jimo priemon÷ turi savo specifiką, ypatingas d÷mesys bus skiriamas atskirų įrodin÷jimo priemonių leistinumo ypatumams. Atkreiptinas d÷meys bus į problematiškus leistinumo klausimus, tame tarpe ir į klausimus, susijusius su leistinų elektroninių duomenų naudojimu civiliniame procese. Tad šio magistro baigiamojo darbo tiklsas yra apibendrintai pateikti teorinius ir praktinius įrodymų leistinumo civiliniame procese aspektus. / The reliability of evidences is one of the most actual aspects of evidences which are not enough analyzed in science of law. The fact that there is no clear meaning of reliability of evidences makes the problem even more actual. The purpose is to analyze the problem of the reliability of evidences and to clarify a definition and conception of reliability of evidences. Analyzing and defining the aspects of reliability of evidences the author pays attention to the common rule of reliability of evidences in few ways. The author also pays attention to the peculiarity of the particular kinds of evidences which every have it’s own specifics. Analyzing some aspects of the reliability author pays attention to actual problems, for example, the legal use of electronic data as evidences in civil procedure. The purpose of this scientific work is to show and analyze the conception, meaning and actual problems of the reliability of evidences as well as to suggest possible ways for resolving actual problems and gaps in both theoretical and practical levels.

2003 metų gegužės 1 dieną įsigaliojęs naujasis baudžiamojo proceso kodeksas pakeitė iki tol ilgą laiką vyravusią įrodymų sampratą tuo pačiu koreaguodamas įrodymų vertinimo koncepciją, pagal kurią faktinių duomenų pripažinimo įrodymais ir įrodymų vertinimo prerogatyva koncentruojama tik vienintelio subjekto, t. y. teismo, rankose. Įrodymų vertinimo, kaip esminio įrodinėjimo proceso etapo, reikšmingumas nekvestionuojamas nei teisės moksle, nei teismų praktikoje. Darbe pirmiausia pateikiama trumpa egzistavusių įrodymų vertinimo sistemų istorinė apžvalga, akcentuojant inkvizicinio baužiamojo proceso gyvavimo metu vyravusią formaliąją įrodymų vertinimo sistemą, teismo vaidmenį joje bei jos visišką diskreditavimą ir perėjimą į naująją vertinimo sistemą, kurios šerdį sudaro laisvas įrodymų vertinimas. Toliau darbe išsamiai analizuojami Lietuvos ir užsienio autorių pateikiami pasiūlymai, kaip turėtų būti apibrėžiamas įrodymų vertinimas bei bandoma pateikti tokią sąvoką, išskiriami esminiai jos požymiai. Ypatingas dėmesys skiriamas įrodymų vertinimo taisyklių turiniui, o būtent reikalavimui vertinant faktinius duomenis (įrodymus) vadovautis vidiniu įsitikinimu, pagrindžiant jį išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu bei reikalavimui viso vertinimo proceso metu bei jo rezultate, vadovautis įstatymu. Kiekviena išskirta taisyklė analizuojama pasitelkus įstatyminę bazę, doktriną, teismų praktikos pavyzdžius. Daug dėmesio skiriama vidinio įsitikinimo, kaip vertinimo... [toliau žr. visą tekstą] / The Criminal procedure code of Lithuania, entered into the force first May 2003, replaced the long prevailing notion of evidence while adjusting the evaluation of evidence approach whereby the prerogative of recognition of facts and the evaluation of evidence is concentrated in the only single entity, that is, in the hands of the court. The significance of the evaluation of evidence, being as the main part of the substantiation process, is unquestionable right neither in doctrine, neithet in case law. Firstly, the paper provides a brief historical overview of the evaluation of the evidence existed systems, emphasizing on the inquisitorial criminal process during the life of evidence prevailing in the formal evaluation system, court’s role in it and it’s full discedit by transition to the new evaluation system, with it’s core – free evaluation of evidence. Further in the paper is particularly analysed the suggestions of Lithuanian and foreign authors', how should be defined the term – evaluation of evidence and trying to give a definition of its key features distinguish, namely, requirement for the evaluation of facts (evidence) to follow the inner conviction, justifying it on thorough and impartial examination of the circumstances, requirement for the overall evaluation process and its outcome – follow the law. Each rule is derived through the analysis of legislation, doctrine and judicial practice. Much attention is paid to the formation process of inner conviction, it’s... [to full text]

The problem of admissibility of evidence in the penal cause takes special place because not all evidence is admissible as main tool for defending one’s violated rights and legal interests.In the first chapter of final paper the conception of admissibility of evidence is revealed, the general requirements for the evidence, the rules of admissibility of evidence, peculiarities of violated procedural form of admissibility of evidence are analyzed.In the second chapter the peculiarities of admissibility of evidence are analyzed in the countries of common and civil law. In the third chapter using the practice of courts it is revealed how common rules of admissibility of evidence can be applied practically in different ways.

Magistro baigiamajame darbe analizuojami su įrodymų leistinumu ir sąsajumu civiliniame procese susiję aspektai. Įrodymų leistinumas ir sąsajumas aktualūs tuo, kad būtent nuo byloje surinktų įrodymų priklauso galutinis teismo sprendimas ir tai, ar pažeista asmens teisė ar interesas bus tinkamai ir operatyviai apginti. Siekiant tinkamai suprasti leistinumo ir sąsajumo kriterijų reikšmę, pirmoje darbo dalyje pateikiama ir aptariama įrodymų bei įrodinėjimo priemonių samprata. Antroji darbo dalis skiriama įrodymų leistinumo ir sąsajumo kriterijų analizei. Leistinumo kriterijus svarbus tuo, kad apibūdina įrodymų procesinę formą, rinkimo bei tyrimo tvarką, o sąsajumo taisyklė padeda užtikrinti proceso ekonomiškumą bei koncentruotumą. Analizuojant leistinumo aspektą, aptariama ir 2011 10 01 įsigaliojusio nebaigtinio įrodinėjimo priemonių sąrašo reikšmė, nes įsigalioję pakeitimai praplėtė įrodinėjimo galimybes, tačiau paliko neaiškumą dėl konkrečiai neįvardintų įrodinėjimo priemonių leistinumo reikalavimų. Trečioje darbo dalyje dėmesys skiriamas ne tik atskiromis įrodinėjimo priemonėmis gaunamų įrodymų leistinumui, bet ir konkrečių įrodinėjimo priemonių panaudojimui. Aptariami dažniausi būtinojo įrodinėjimo ir draudimo naudoti konkrečiai numatytas įrodinėjimo priemones atvejai. Kaip atskira leistina įrodinėjimo priemonė aptariami elektroniniai įrodymai, kurių panaudojimas civiliniame procese auga. Analizuojant elektroninius įrodymus, pagrindinis dėmesys skiriamas jų autentiškumo ir... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis analyzes the aspects, related to admissibility and correlativity of evidence in civil procedure. The admissibility and correlativity of evidence are relevant, because a final judgment depends on the evidence collected in the case, and whether the person’s rights or interests will be properly and promptly defended. In order to properly understand the importance of factors of admissibility and correlativity of evidence, the first part of the Thesis presents and discusses the concept of evidence and means of proof. The second part of the Thesis is focused on an analysis of the factors of admissibility and correlativity of evidence. An admissibility criterion is important because it describes the procedural form of evidence, collection and the investigative procedure, and the rule of correlativity helps to ensure economy and concentration of the process. In analyzing the admissibility aspect, the value of a non-finite list of means of proof is also discussed, which came into force on 2011 10 01. These changes which came into force have expanded the capabilities of proof, but have left uncertainty in respect of the requirements of the admissibility of innominate means of proof. The third part focuses not only on the admissibility of evidence obtained by individual means of proof, but also the use of the particular means of proof. Here, the most common cases of necessary proof and prohibition of the use of specifically intended means of proof are discussed... [to full text]