Ypač pavojingos užkrečiamosios ligos ištisus amžius sėjo mirtį pasaulyje. Nuo XIX a. susirgimai šiomis ligomis Europoje registruoti rečiau nei Viduramžiais, o pastaraisiais amžiais tos ligos tapo retenybe. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija įspėja – turime išlikti budrūs, nes sergamumas maru, cholera ir kitomis ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis vis dar stebimas kai kuriose Azijos valstybėse (Indija, Kinija), Arabijoje, Afrikoje. Pagal Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ar ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami, izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą (toliau Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų sąrašas), ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms priskiriamos:  maras,  cholera ar sukėlėjo nešiojimas,  beždžionių raupai,  geltonoji karštligė,  virusinės hemoraginės karštligės. Šiame magistro darbe dižiausias dėmesys skiriamas maro istorinei raidai Lietuvoje XIV – XVIII a. a., kadangi ši liga darė didžiausią įtaką tautos demografiniam kitimui mūsų nagrinėtu laikotarpiu. Šis darbas užpildys medicinos ir visuomenės sveikatos istorijos spragą, kurioje labai trūksta duomenų apie minėtų amžių ypač pavojingas užkrečiamąsias ligas. Darbe taip pat pateikta informacija apie sifilio protrūkius Lietuvoje. Sifilis, pagal aukščiau minėtą Pavojingų ir ypač... [toliau žr. visą tekstą] / The especially dangerous contagious diseases were very important in every century. From the 19th century comparing to the Medieval centuries there were less cases of especially dangerous contagious diseases in Europe and at the last time that cases became very rare. But the World Health Organization warns – people have to stay careful because various dangerious contagious diseases like plague or cholera are still common in such Asia countries like India, China, in Africa continent and in Arabic countries too. According to the Health Care minister’s order of Dangerous and especially dangerous contagious diseases, the especially dangerous contagious diseases are classified like that:  Plague,  Cholera,  Monkey’s variola,  The yellow fever,  The viral haemorrhage fever. On this Master’s Final Thesis the most information is concentrated on plague history in Lithuania in 14th – 18th centuries, because plague was the most important reason of the country’s population demographic changes. These Thesis will fill the section of medicine’s history part of the contagious diseases in 14th – 18th centuries. The syphilis is mentioned on that Thesis too, because this disease is classified as dangerous contagious disease on the list of dangerous contagious diseases by the order of minister. Cholera and variola are important for Lithuania’s medicine history too, but knowing because the diseases started in a country just from the 19th century, so we are... [to full text]

Baigiamajame darbe „Nusikaltimai ir bausmės Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisėje“ bandyta atskleisti nusikaltimų ir bausmių sampratų bei jų struktūrų kaitą LDK teisėje, šie reiškiniai palyginti su šiuolaikinėje baudžiamojoje teisėje įtvirtintais principais bei kai kuriais baudž. teisės institutais. Tyrimo objektas - LDK teisės šaltiniuose įtvirtintos teisės normos reglamentuojančios bausmes ir nusikaltimus, nusikaltimų ir bausmių struktūros, nusikaltimų sudėtis sudarantys objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, nusikaltimų ir bausmių struktūrų ir sampratų kaita. Darbe nagrinėta baudžiamosios teisės raida apima laikotarpį nuo LDK susiformavimo XIV a. pradžioje iki Lietuvos-Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo 1795 m. Per šį beveik 500 m. laikotarpį valstybėje vyko dideli socialiniai pokyčiai, kurie negalėjo neatsiliepti to meto teisės raidai, tame tarpe ir baudžiamosios teisės. Dauguma autorių LDK teisės raidą skiria į du laikotarpius: ikistatutinę ir statutinę teisę. Ikistatutinės teisės laikotarpis pasižymi išlikusių teisės šaltinių skurdumu. Todėl darbe, kaip netiesioginis LDK paprotinės teisės šaltinis, panaudotas Pamedės teisynas, priimtas 1340 m. Pamedės prūsų susirinkime. Manoma, kad XV a. pradžioje jis galėjo galioti ir Žemaitijoje, kai ši buvo papuolusi į Kryžiuočių ordino administracinę priklausomybę. Kiti pagrindiniai nagrinėti ikistatutinės teisės šaltiniai: Kazimiero teisynas ( 1468 m. patvirtintas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Kazimiero) bei Kariuomenės... [toliau žr. visą tekstą] / In herein writing was analysed how changed crimes and penalties conceptions in the low of Lithuanian Grand Principality. The criminal low was analysed since formation Lithuanian Grand Principality till fall it.

The present dissertation in its essence is an interdisciplinary (i.e. historical, musicological and liturgical) research. The primary aim of this work is to settle the explicit, historically and methodologically correct general view of the plainchant within the concrete historical, cultural and geographical location in a defined period of time. The object of the dissertation is the expression and development of the Gregorian chant in the Grand Duchy of Lithuania as represented in a variety of sources. The time period examined is from 1387 to 1795 (i.e. from the Latin Baptism of the state until the fall of the Republic of Two Nations). However, the main focus is for the period of the 15th to the 17th centuries. The principal methods used in this research are: the historical, musicological and source analysis, the descriptive, retrospective, and comparative. All of these methods are coordinated with the principles of the methodology, developed by Prof. Laszlo Dobszay and his school. / Disertacija savo esme yra tarpdisciplininis (muzikologinis-istorinis-liturginis) tyrimas. Pirminis darbo tikslas yra sudėlioti kuo aiškesnį, istoriškai bei metodologiškai korektišką šio fenomeno visuminį vaizdą konkrečioje istorinėje-kultūrinėje bei geografinėje erdvėje chronologiškai apibrėžtu laikotarpiu. Disertacijos tyrimo objektas — grigališkojo choralo raiška ir raida, atsispindinti išlikusiuose įvairiuose šaltiniuose, konkrečioje istorinėje geografinėje Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės erdvėje apibrėžtu istoriniu laikotarpiu. Laiko rėmai, kuriais remiamasi šioje studijoje, iš dalies sąlygoti valstybės istorinių aplinkybių, o iš dalies ir pačių išlikusių šaltinių. Tyrimo chronologinės ribos apsiriboja 1386-1795 m., t.y. nuo lotyniškojo valstybės Krikšto iki Abiejų Tautų Respublikos žlugimo. Pagrindinis dėmesys teikiamas XV-XVII a. periodui. Pagrindiniai tyrime naudojami metodai yra šaltinių analizė, apra-šomasis, retrospekcinis, lyginamasis, istorinis ir muzikologinis analitinis metodai. Visa tai grindžiama ir koordinuojama, pagal prof. Laszlo Dobszay ir jo mokyklos išplėtotą metodologiją.

Slavic loanwords, which were widely used in the Lithuanian language in the 18th century, are the target of this study. Researchers have continually faced the problem to distinguish which of Slavic languages – Ruthenian (Belarusian), Polish, or Old Russian – have had the biggest influence on Lithuanian. This study focusses on the Slavic loanwords in the poem “Metai” by Kristijonas Donelaitis, the first work of fiction in Lithuanian language written in Lithuania Minor. The research is done through the analysis of K. Donelaitis' lexica in the poem: the Slavic loanwords are first selected, then classified according to the Slavic language to which they belong, and then put into a topical field (professions, musical instruments, holidays, household domain, etc.). It was difficult to determine through which Slavic language the loanwords came into the Lithuanian language. However, it was identified that Belarusian, in most of the cases, seems to have had the biggest influence in K. Donelaitis' lexicon. / <p>The defense took place via ZOOM.</p>