Magistro darbe išanalizuota ir susisteminta Lietuvos ir užsienio autorių mokslinė, vadybinė literatūra, apžvelgti specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo būdai ikimokyklinėse, pradinėse įstaigose, vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, atskleista šiandieninė logopedų bendradarbiavimo situacija ikimokyklinėse, pradinėse įstaigose, įvertintas logopedinio darbo organizavimas, pateiktas ikimokyklinių, pradinių ugdymo įstaigų logopedų požiūris į bendradarbiavimą ir komandinį darbą, atlikta logopedų bendradarbiavimo organizavimo ypatumų išsami analizė. Iš dalies patvirtinta tyrimo metu iškelta hipotezė, tikėtina, kad ikimokyklinėse ir pradinėse įstaigose logopedai vieni kitus vertina ir siekia bendradarbiauti, tenkinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius. Logopedų bendradarbiavimą labiausiai motyvuoja pats ugdymo procesas, galimybė tobulinti savo žinias ir gebėjimus, asmeninių tikslų siekimas. Paaiškėjo, kad logopedai pakankamai dažnai bendrauja su savo ar kitos įstaigos logopedu. Vienas iš dažnesnių informacijos keitimosi būdų pradinėse mokyklose – pokalbiai per pertraukas, o ikimokyklinėse įstaigose – individualūs pokalbiai kabinete. Pažvelgus į dabartinę situaciją ikimokyklinėse ir pradinėse ugdymo įstaigose, atsiskleidžia, jog didžioji dalis ikimokyklinėse ir pradinėse ugdymo įstaigose dirbančių logopedų adekvačiai suvokia bendradarbiavimą, kaip gebėjimą siekti bendrų darbo rezultatų ir dalijimąsi su darbu susijusia informacija bei atsakomybe už veiksmų... [toliau žr. visą tekstą] / The Master’s thesis presents the analysis and systematization of scientific and administrative literature of Lithuanian and foreign authors; overviews the ways of rendering special pedagogical assistance for children having special educational needs at the institutions referred; reveals the today’s situation of speech therapists’ cooperation at the establishments indicated; gives the point of view on organizing the very work of speech therapy; introduces to the attitude of speech therapists of pre-school and primary educational institutions towards cooperation and team work; contains the detailed analysis of the peculiarities of organizing speech therapists’ cooperation. The hypothesis, that had been formulated while conducting the research, has been proved partially: it is likely that speech therapists at pre-school and primary educational establishments appreciate each other and seek for cooperation while satisfying special educational needs of a child. The cooperation of speech therapists is mostly motivated by the very process of education, the possibility to improve their knowledge and abilities, and striving for personal goals. It has emerged, that speech therapists rather frequently communicate with speech therapists of other institutions and institutions of their own: one of the more common ways of information interchange at primary institutions is conversations during breaks, while at pre-school ones is individual communication in the consulting room. Having given a... [to full text]