Tautinių mažumų klausimas Lietuvoje dažniausiai minimas politiniame kontekste kaip tam tikra konflikto išraiška, kuomet nesutarimai nagrinėjami tik paviršutiniškai ta prasme, jog jų priežastingumas maskuojamas stereotipais grįstu mąstymu ir tokio mąstymo formų palaikymu. Lietuvos žiniasklaidoje daugiausiai galima atrasti publikacijų apie tas tautines mažumas, kurios yra didžiausios, o mažosioms skiriama labai mažai dėmesio. Tačiau tai nereiškia, jog smulkiosios tautinių mažumų bendrijos nesusiduria su problemomis, kylančiomis tiek dėl bendros šalies politikos nukreiptos jų atžvilgiu, tiek ir dėl vietos valdžios sprendimų ar netgi dėl tarpusavio bendravimo ypatumų. Todėl svarbu ngrinėti šias bendrijas tiek mikro lygmenyje tiek ir bendrame šalies kontekste. Juolab, jog tyrimų šioje srityje yra atlikta labai mažai. Šiam tyrimui įtakos turėjo tai, jog buvo siekiama atskleisti konkrečių tautiniu pagrindu susiformavusių bendrijų atstovų patirtis, tačiau tai vienas iš pirmųjų tokių tarpdisciplininių bandymų todėl jame remiamasi tiek sociologų, tiek istorikų, tiek filosofų įžvelgomis. Vienas tokių – Pierre Bourdieu, kurio pasiūlyta kapitalų teorija šiame darbe taikoma plačiausiai. Ši teorija siejama su vokiečių bendrijų veikla ir kasddieninėmis praktikomis, kurių pagalba palaikoma šios tautinės mažumos tapatybė Lietuvoje. Tyrimo metu atskleista, jog šią temą galima pavadinti problemiška net keletu aspektų. Pirmiausiai svarbu atsižvelgti ir įvertinti tai, jog ši tema susijusi su tam... [toliau žr. visą tekstą] / In Lithuania the question of ethnic minorities is frequently mentioned as an expression of some sort of conflict in political context, when the controversies are analysed only passingly. In the sense that this question's causality is disguised with stereotypes based reasoning and the support of this kind of thinking. In the media most publications can be found on the largest ethnic minorities, while smaller ones receives little attention. However this does not mean that smaller ethnic minorities do not face the problems arising as a result of a general national policy. It is directed towards them, as well as on local government decisions. Or even on the characteristics of their intercommunication. Research is limited in this area therefore it is important to study those communities in the micro level as well as in the national context. This study aims to reveal the experience of community. These communities had formed on specific ethnicity representatives. Yet this is one of the first such inter-discipline attempts to analyse this question so it is based on insights of sociology, history and philosophy. One of those insights is the capital theory by Pierre Bourdieu and this study has applied this theory the most. The theory is associated with activities and everyday practise of German community through which this ethnic minority's identity is being maintained. This study reveals that the topic is problematic according to several aspects. First of all, it is important to... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjama Lietuvos mažumos vyriausybė (2006 liepos mėn. – 2007 gegužės mėn.). Vyriausybės veikimas nagrinėjamas nuo jos susikūrimo momento. Tiriamos susidarymo prielaidos, įvertinama mažumos vyriausybės trukmė, jos stabilumą ir veiksmingumą lemiantys veiksniai. Analizė atliekama vertinant parlamento fragmentacijos, poliarizacijos, prezidento, premjero galių svertus. Taip pat tiriamas vyriausybės produktyvumas, frakcijų vienybės rodikliai, vyriausybės biudžeto ir mokesčių politika. Siekiant išanalizuoti mažumos vyriausybių susiformavimo galimybes, išsiaiškinti mažumos vyriausybės veikimo ypatybes Lietuvoje, tų veiksnių svarbą, buvo iškeltos tokios hipotezės: Hipotezė 1: mažumos vyriausybės sudarymą negatyviai įtakojo formalūs (instituciniai), pozityviai – neformalūs (politiniai) veiksniai. Hipotezė 2: mažumos vyriausybės stabilumas priklauso nuo išorinių (politinių) veiksnių. Hipotezė 3: mažumos vyriausybės priklausomybė nuo išorinių (politinių) veiksnių negatyviai įtakoja jos veiksmingumą. Darbo analizė parodė, kad mažumos vyriausybės problema yra ne jos stabilumas, bet veiksmingumas. / Minority government in Lithuania is established for the fist time in the independent Lithuanian history. The research was cared out on the basis of the minority government formation, stability and efficiency variables. In this work were analysed factors, which influence formation, stability and efficiency of minority government in Lithuania. First chapter (“government formation, stability and efficiency concept”) dealt with the theoretical notions about government forms, minority government formation factors, ideas about stability and efficiency. In the second chapter (“minority government formation process in Lithuania: factors influence”) were analysed positive parliamentarism, parliamentary fragmentation, presidential powers and polarisation of party system. Third chapter (“minority government termination and stability”) explored variables that are crucial for this government stability. First of all, in this chapter the termination of the 14 th Lithuanian government was analysed and then was made research of stability. This research was made with three main variables – party system fragmentation, polarisation (out - parties included), prime ministers forces to influence government stability and voters volatility with the variable of out - party strategy. Fourth chapter (“analysis of minority government efficiency”) address factors that have influence to efficiency. Such factors are – productivity of minority government, party coherence and discipline, coalition coherence... [to full text]