SANTRAUKA Seksualinės mažumos – asmenų grupė, kurių lytinė orientacija, lytinė tapatybė, ar seksualinės charakteristikos skiriasi nuo daugumos gyventojų. Kadangi šis terminas yra labai platus, magistriniame darbe didžiausias dėmesys bus koncentruotas į LGBT bendruomenės narius. Juos sudaro lesbietės, gėjai, biseksualai ir transeksualai. Dėl visuomenėje susiformavusių stereotipų, šie asmenys dažnai susiduria su teisinės ir socialinės atskirties problema. Todėl seksualinių mažumų teisių ir laisvių užtikrinimas yra viena iš labiausiai diskutuojamų temų Lietuvoje ir pasaulyje. Magistro baigiamojo darbo tikslas – atliekant Lietuvos, Norvegijos, Nyderlandų ir Didžiosios Britanijos Konstitucinių žmogaus teisių ir įstatyminių nuostatų analizę, palyginti Lietuvos ir pasirinktų šalių užtikrinamas seksualinių mažumų teises ir laisves. Atsižvelgiant į atliktą lyginamąją analizę, pateikti išvadas, kurios atkleistų seksualinių mažumų teisių užtikrinimo padėtį Lietuvoje. Darbą sudaro įvadas, du skyriai ir išvados. Pirmoji darbo dalis skirta seksualinių mažumų sąvokos ir homoseksualios lytinės orientacijos sampratos atskleidimui, taip pat analizuojamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos žmogaus teisės ir šalyje galiojantys įstatymai, kurie suteikia seksualinėms mažumoms teisę į apsaugą, lygiateisiškumą, saviraišką ir privatumą, aiškinamasi realus šių teisių įgyvendinimas. Antrame skyriuje analizuojama seksualinių mažumų teisinis reguliavimas Norvegijoje, Nyderlanduose ir... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY The objective of this Master‘s Thesis is to analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and The Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. With regard to the comparative analysis of the present findings, disclosed the sexual minority rights in Lithuania. The Thesis consists of an introduction followed by two chapters and conclusions. The first chapter deals with the conceptions of sexual minorities and homosexual orientation. Also analyzed the Lithuanian Constitutional human rights and legal provisions wich provide the right to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. The second section consist legal acts analysis wich regulate sexual minorities rights in Norway, Netherlands and Great Britain. Specifying Constitutional rights and statutory provisions which are providing legal rights to protection, equality, freedom of expression and privacy of sexual minorities. Analyze and compare Lithuania, Norway, Netherlands and Great Britain Constitutional human rights and legal provisions wich ensure the rights and freedoms of sexual minorities. Sexual minorities are groups of people whose sexual orientation, gender identity or sexual characteristics are different from the presumed majority of the population, which are male or female heterosexuals. The term referred primarily to lesbians and gays, bisexuals and transgender people. These four categories... [to full text]

The existence of national minorities in the multicultural society matters of great concern, because blending into the multicultural surroundings, the nation may lose its national identity, which is educating in family, community of school and public organizations. This is the relevant problem for national minorities of today. Therefore herein is seeking to establish significance of Jewry national school as nurturance of ethnic mentality in the community. The subject-matter of this work encapsulates national education in community and at school, statutory order in the community of national minorities, scientific approach on education history of Jewry in Lithuania, the philosophy of activities at the secondary school of „Šolom Aleichem“ and the possibility of existence for Jewish national school in the multicultural society. With the intention to explore significance of national school in multicultural space, there were made empirical researches. The essays of pupil, predicted projects and the results of questionnaire quiz helps to find out, that the community of „Šolom Aleichem“ secondary school enshrines traditions and customs of Jewish nation, propagates its national identity and stimulates pupil and their parents to follow the national language, traditions and culture. Underway projects and the made researches show that there is a sporting chance to blend into the multicultural community by holding national identity and fostering singularity of national school.

Pastaruoju metu ir Lietuvoje, ir visoje Europoje labai aktualus tiek žmonių, priklausančių tautinėms mažumoms, tiek neįgalių asmenų klausimas. Tačiau integracijos problema dar aktualesnė ir sudėtingesnė, kai žmogus priklauso dviem diskriminuojamoms grupėms vienu metu. Viena vertus, valstybinės institucijos ne visuomet pajėgios tenkinti neįgalių asmenų poreikius, susijusius su negalia, antra vertus, nekreipiamas dėmesys į jų tautinę tapatybę. Paprastai dominuojanti grupė į šiuos žmones žiūri per negalios prizmę, o jų tautinė priklausomybė ir su ja susiję integracijos aspektai pamirštami. Siekiant išsiaiškinti, ar nežymiai sutrikusio intelekto tautinių mažumų atstovai suvokia savo tautinę priklausomybę ir kiek svarbus šiomis dienomis jų tautinio pagrindo išsaugojimas, buvo atliktas šis tyrimas. Tyrimo tikslas - išnagrinėti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaikų socialinės integracijos tautinį aspektą. Tikslui pasiekti buvo užsibrėžti šie uždaviniai: išsiaiškinti skirtingų tautybių nežymiai sutrikusio intelekto vaik�� žinias apie savo tautinę tapatybę bei santykį su Lietuvos kultūra; nustatyti mokinių savijautą įvairiatautėje aplinkoje; išsiaiškinti mokytojų požiūrį į nežymiai sutrikusio intelekto vaikų ugdymo tautiniu aspektu galimybes bei tęstinį ugdymą. Tyrime dalyvavo 44 rusų, lenkų ir lietuvių tautybės mokiniai, turintys nežymų intelekto sutrikimą, bei 7 mokytojai, kaip ekspertai. Tyrimo metodu buvo pasirinkta anketinė apklausa. Gauti tyrimo rezultatai... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays the situation of people who belong to national minorities and disable people is very important in Lithuania and all the countries of Europe. Bul integration becomes rnore complieated when a person belongs to both of these groups contemporaneously. From one side government institutions are not capable to meet all cases about disability, from another side they don't pay attention to ethnicity of these people. To understand the relation between mentally retarded children and their ethnic dependence this rescarch was earried out. Its aim is to find out an ethnic aspect of sočiai integration of mentally retarded children from national minorities. To reach this aim such tasks wcre raised: to find out what mentally retarded children know about their ethnic and national culture; what teachers think about the possibilities to integrate mentally retarded children within ethnical context. The method used in the paper is questionnaire survey. 44 pupils and 7 teachers were polled. The results obtain during the research show that major part of mentally retarded children know about their nationality. Teachers also agree ethnical aspects to be vcry important in the process of sočiai integration and attention shouid be payed to them.

Magistro darbo objektas – Lietuvos tautinių mažumų interesų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje. Magistro darbo tikslas – naudojant kokybinės turinio analizės metodą išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionaliniuose laikraščiuose per 2006 m. I-ąjį pusmetį. Pagrindiniai darbo uždaviniai: apžvelgti tautinių mažumų dabartinę padėtį, sudėtį; pateikti tautinių mažumų sampratą bei atskleisti mažumų specifiškumą; apžvelgti tautinių mažumų teises bei laisves ginančią teisinę bazę; atskleisti žiniasklaidos vaidmenį kuriant tautinių mažumų reprezentacijas; atlikti žvalgybinį interviu ir pristatyti eksperto, dirbančio laikraštyje, požiūrį į tautinių mažumų vaizdavimą; išanalizuoti tautinių mažumų interesų vaizdavimą nacionalinėje spaudoje ir palyginti skirtingų dienraščių vaizdavimo rezultatus. Naudojantis literatūros šaltinių analizės, interviu, kokybinės turinio analizės ir lyginamosios analizės metodais, prieita prie išvados, kad tautinės mažumos spaudoje vaizduojamos negatyviąja prasme, jų interesai yra ignoruojami, pateikta informacija dažnai yra vienkryptė ir neobjektyvi. Atlikta analizė leidžia teigti, kad vaizduojant tautines mažumas, viešosios informacijos rengėjai pažeidžia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme įtvirtinamus pagrindinius visuomenės informavimo – nešališkumo bei teisingos, tikslios ir visapusiškos informacijos pateikimo – principus. Svarbiausiu tautinių mažumų vaizdavime yra: jų nepalankios gyvenimo sąlygos, tarpusavio konfliktai... [toliau žr. visą tekstą] / Presenting of national minorities in mass media is a sufficiently urgent problem that is poorly explored in Lithuania. Links between mass media, ethnical minorities and public spirit remain behind limits of social and cultural studies. Mass media, as one of the means of communication, can successfully disseminate, support and consolidate the stereotypes and opinions constructed by the everyday consciousness. The urgency of the Paper is based on the fact that presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania never was investigated. The object of the Paper is presenting of interests of national minorities in mass media of Lithuania. The goal of the Paper – to analyze presenting of interests of national minorities in national newspapers as one of the cases of protest in the 1st half of the year 2006. For implementation of the goal, the following tasks were set: 1. To review the present situation and the composition of the national minorities; 2. To provide a definition of national minorities and to disclose a specific character of the minorities; 3. To review the legal base for the rights and freedoms of national minorities; 4. To disclose the role of mass media in making representations of national minorities; 5. To arrange a surveying interview and to provide the attitude of an expert engaged in a newspaper towards presenting national minorities; 6. To analyse reflecting of interests of national minorities in national press applying the method of... [to full text]

Tautinių mažumų apsauga – viena iš labiausiai diskusijas sukeliančių temų Baltijos valstybių visuomenėse. Jų pilietinių teisių užtikrinimas – vienas iš įstojimo į Europos Sąjungą kriterijų, kuriuos turėjo įgyvendinti šalys kandidatės. Tyrimo objektas – ES poveikis tautinių mažumų pilietinių teisių pokyčiams Baltijos valstybėse, įvykusiems po jų nepriklausomybės atkūrimo. Tikslas – išanalizuoti kaip ES reikalavimai ir rekomendacijos paveikė teisinį tautinių mažumų traktavimą Baltijos valstybėse. Darbo uždaviniai: pateikti pagrindinius teorinius tautinių mažumų apibrėžimus ir analizuoti tautinių mažumų situaciją Baltijos valstybėse pagal šiuos modelius; analizuoti ES reglamentuotus teisės aktus ir nuostatas dėl tautinių mažumų apsaugos; aprašyti tautines mažumas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje ir palyginti jų teisės aktus bei jų atitikimą ES teisės aktams; analizuoti ir palyginti tautinių mažumų kilmės šalių poveikį Lietuvai, Latvijai ir Estijai. Darbe naudojami metodai: lyginamasis ir analitinis. Naudojant šiuos metodus pasiekti rezultatai – panašumų ir skirtumų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje tautinėms mažumoms suteiktose teisėse atskleidimas bei valstybių pažangos šioje srityje įvertinimas. Didžiausios problemos Baltijos valstybėse iškyla dėl išorinių tautinių mažumų, kaimyninėse valstybėse sudarančių daugumos visuomenę. Lietuva priėmusi nulinės pilietybės įstatymą nesusidūrė su tokiomis problemomis, kaip Latvija ir Estija, kuriose daugelis gyventojų liko be pilietybių... [toliau žr. visą tekstą] / There are not many pure ethnical states in the world. Due of very different reasons, for example, changing of states borders or collapse of one state and emerging of other and many other political factors, a lot of people find home for them selves not in their ethnical countries. This way they become national minorities. It means, they are groups of peole living not in their home-land and they compound minority in that country. They differ from majority on their culture, languige, traditions and so on. Sometimes these people are discriminated by majority, even enslaved. Nowadays all means necessery for keeping they rights are taken, but not in every state. Not all nations behave with national minorities in the same way. Will Kymlicka explaines where is the difference between the Western democracy states and Eastern postcomunist states. The common model in the first ones – territorial autonomy and in the second ones – cultural autonomy. Now then they are members of EU the situation should change into the good – they must preserve all human rights including the rights of the ethnic minorities. Anyway, the civic rights of national minorities is still very controversial topic in the Baltic states. This determined choice of the theme of this paper. The subject of this work is the EU impact on the civic rights of national minorities in the Baltic states and their changes after regaining the independance and preparing for joining EU. The goal of this work is to analyse how EU... [to full text]

Analizuoti tautinių mažumų švietimą ir ieškoti būdų jį tobulinti verčia spartūs Lietuvos socialinio gyvenimo pokyčiai. Kiekviena tauta turi savo gimtąją klabą, papročius, tradicijas. Šiandieninė Lietuvos švietimo sistema sudaro galimybę tenkinti visų tautybių vaikų poreikius. Lietuvos Respublika garantuoja tautinėms mažumoms teisę mokytis gimtąja kalba. Beveik kiekvienas vaikas per pakankamai ilgą mokyklinio gyvenimo laikotarpį susiduria su didesnėmis ar mažesnėmis problemomis mokykloje. Viena jų - mokymosi sunkumai, pasireiškiantys silpnu mokymusi. Tai reiškinys, su kuriuo susiduria įvairaus amžiaus, lyties, skirtingų socialinių sluoksnių įvairių gabumų mokiniai (M. Barkauskaitė ir kt., 2004). Mokymosi sunkumams pašalinti būtina nustatyti jų priežastis. Kokie mokymosi sunkumai ir jų priežastys kyla tautinių mažumų mokyklų su gimtąja lenkų kalba mokiniams nebuvo tyrinėta, nes tautinių mažumų švietimo problemos Lietuvoje nėra plačiai tyrinėtos (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). Dėl to atliktas tyrimas, kuriuo siekta atskleisti mokinių, besimokančių gimtąja lenkų kalba, mokymosi sunkumų priežastis. Iškelti uždaviniai: atskleisti mokinių mokykloje patiriamų mokymosi sunkumų tipus; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokinių požiūriu; atskleisti mokymosi sunkumų priežastis mokytojų požiūriu. Tyrimas atliktas Vilniaus miesto tautinių mažumų (lenkų) bendrojo lavinimo mokykloje. Atvirų klausimų anketinėje apklausoje dalyvavo 335 respondentai: iš jų 35 mokytojai (10,4 proc.) ir... [toliau žr. visą tekstą] / Rapid changes in Lithuanian social life oblige to analyse the education of national minorities and to search for the ways to improve it. Every nation has its mother tongue, customs and traditions. Current Lithuanian system of education meets the requirements of all the minorities. The Republic of Lithuania guarantees national minorities the right to be educated in their mother tongue. Throughout all the years of school life, which is comparing a long period, almost every child faces less or more complicated problems. One of them is learning difficulty which is exemplified in the form of poor learning results. Children of various ages, sexes, social backgrounds or abilities encounter this phenomenon (M. Barkauskaitė and others, 2004). To eliminate learning difficulties it is essential to determine their reasons. The educational problems of national minorities in Lithuania have not been inquired broadly. Thus, it has not been studied what learning difficulties of the students Polish minority schools are and what causes them (D. Janonienė, D. Survutaitė, 2007). The main purpose of this study was to discover the reasons of learning difficulties in schools of Polish national minority. The objectives of the study were to overview the epistemology of learning difficulties; to classify the difficulties students face at school; to present the reasons of learning difficulties according to students and according to teachers; to compare and analyse the reasons named by students and... [to full text]

The thesis criticizes the attempts to construct a cosmopolitan society. It is stressed that the cosmopolitan project does not correspond to the contemporary cultural and social relief. We live in multicultural and multilingual societies which have more differences than similarities. However, there are certain threats to lingual minorities which may end up with the new tower of Babel. Therefore certain measures have to be undertaken in order to protect non-pivotal languages of the world. The thesis aims, firstly, to provide the justifications of the necessity to protect the lingual minorities; and secondly, to recommend what should be undertaken concretely. The close interplay between identity and language is stressed. It is also emphasized that lingual diversity could provide us with more cognitive and scientific knowledge and data than we could get in a unilingual society. In this way individual’s identity would expand. The embodiment of collective/group-differentiated rights could ensure the safe existence of multicultural and multilingual society. / Šis darbas kritikuoja pastangas sukurti kosmopolitinę visuomenę. Prabrėžiama, kad kosmopolitinis projektas neatitinka šių dienų kultūrinio ir socialinio reljefo. Mes gyvename daugiakultūrinėse ir daugiakalbinėse visuomenėse, kurios turi daugiau skirtumų nei panašumų. Vis dėlto, egzistuoja tam tikros grėsmės kalbinėms mažumoms, kurios gali nulemti sugįžimą prie Babelio bokšto. Todėl, siekiant apsaugoti kalbines mažumas, turi būti imtasi tam tikrų priemonių. Šis darbas pirmiausiai siekia pateikti argumentų už kalbinių mažumų išsaugojimą bei nurodyti tai, ko turi būti imtasi konkrečiai. Yra akcentuojama glaudi sąveika tarp kalbos ir identiteto. Taip pat pabrėžiama, kad kalbinė įvairovė galėtų teikti mums daugiau kognityvinių ir mokslinių žinių bei duomenių, nei tai galėtų atlikti vienakalbė visuomenė. Tokiu būdu individo identitetas prasiplėstų, Kolektyvinių arba grupes-skiriančių teisių realizavimas galėtų užtikrinti saugų daugiakultūrinės ir daugiakalbės visuomenės gyvavimą.

Šiame darbe analizuojama, kaip Lietuvoje aiškinamas multikultūralizmo reiškinys ir kokie yra multikultūralizmo elementai Lietuvos švietimo politikoje. Šiandienos globalizacijos sąlygos atveria vis platesnes galimybes multikultūralizmo plėtrai, kultūrų dialogui ir integracijai. Kaip ir kiekvienas reiškinys, multikultūralizmas įvairių šalių skirtingose visuomenėse yra suvokiamas skirtingai, o tai lemia nevienodas iškylančias problemas ir diskusijas jas sprendžiant politiniame kontekste. Lietuvos viešojoje erdvėje multikultūralizmo sąvoka įsitvirtino visai neseniai, šiandien ją matome ir kai kuriuose Lietuvos švietimo politikos dokumentuose. Pastebima, kad Lietuvoje multikultūralizmas dažniausiai suvokiamas primityviai ir yra menkai nagrinėtas reiškinys. Pasirinkto darbo objektas – Lietuvos švietimo politika multikultūralizmo kontekste. Darbe keliama hipotezė, kad Lietuvoje iki šiol nėra nuoseklios multikultūralizmo politikos, kadangi švietimo politika formuojama tautinės – etninės politikos kontekste, įgyvendinti multikultūralizmo politiką trukdo siauras šios sampratos suvokimas. Darbe siekiama atskleisti ir įvertinti multikultūralizmo apraiškos formas Lietuvos švietimo politikoje, išanalizuoti jos ypatumus ir perspektyvas. Darbe keliami uždaviniai: apžvelgti multikultūralizmo teorijos modelius, juos palyginti su Lietuvos ir kitų šalių patirtimi, atskleisti, kaip Lietuvoje yra suprantama etninė kultūra, išnagrinėti pagrindinius teisinius dokumentus, identifikuoti, kuo... [toliau žr. visą tekstą] / The master’s final work analyses how manifestation of multiculturalism is explained and what the elements of multiculturalism in Lithuanian education policy are. Nowadays the conditions of globalization are opening wider possibilities for the development of multiculturalism, for the dialogue of cultures and integration. For that reason every manifestation of multiculturalism in different societies of various countries is differently understood, consequently it influences various arising problems, discussions and their solutions in the political context. The concept of multiculturalism has become stronger not so long ago and it is obviously visible in some Lithuanian education political documents. Noticeably, that multiculturalism in Lithuania is perceived primitively and is rarely discussed manifestation. The studying object of this work is Lithuanian education policy in the context of multiculturalism. The framed hypothesis in this work claims that there is no consecutive multicultural policy in Lithuania as the education policy is formed in the context of nation – ethnic policy. The narrow-minded understanding of this concept hinders to imply the policy of multiculturalism in everyday life. The work seeks open and estimates the forms of manifestation of multiculturalism in Lithuanian education policy, to analyze its peculiarities and prospects. The objectives of this work are to observe the models of multiculturalism theory and compare them with Lithuanian and other... [to full text]

Specialistai pažymi, kad Lietuva išlieka viena netolerantiškiausių valstybių visoje Europoje, o nepakantumo lygis kai kurių mažumų grupių nariams yra išskirtinai didelis. Neigiamos nuostatos, stereotipai bei kylanti diskriminacija yra daugelio mažumų grupių neatsiejama kasdieninio gyvenimo dalis. Diskriminacija neigiamai veikia tiek ją patiriančių žmonių, tiek ir visos visuomenės gerovę. Lietuvoje trūksta tyrimų, nagrinėjančių diskriminacinių nuostatų bei elgesio priežastis ir pasekmes. Pastebimas integruotos mažumų sampratos stygius, taip pat sisteminio požiūrio į mažumų patiriamą atskirtį, problemas bei jų įveikos galimybes trūkumas. Tai lemia nepakankamas ar netinkamas prevencijos bei intervencijos priemones. Tuo tarpu, šių priemonių klaidingas supratimas bei parinkimas, gali lemti jų visišką neefektyvumą ar net žalingumą. Be to, nėra ir pačios antidiskriminacinės veiklos efektyvumo bei galimybių studijų. Todėl ir buvo atliekamas šis darbas. Jo tikslas: išsiaiškinti lygių galimybių ir antidiskriminacinės veiklos specialistų turimą mažumų diskriminacijos Lietuvoje reiškinio vaizdą ir požiūrį į diskriminacijos įveikos galimybes. Jam pasiekti keliami uždaviniai: Išsiaiškinti ekspertų (1) turimas mažumų bei diskriminacijos sampratas; (2) matomą mažumų situacijos vaizdą; (3) matomas diskriminacijos priežastis ir pasekmes; (4) Lietuvos antidiskriminacinės politikos vertinimą; ir (5) matomas diskriminacijos įveikos galimybes ir būdus. Buvo atliktas kokybinis vertinamasis tyrimas... [toliau žr. visą tekstą] / Experts state that Lithuania remains one of the most intolerant countries in Europe. Intolerance towards some specific social minorities is extremely high. Prejudices, stereotypes and discrimination are a concurrent in many minorities’ daily life. Discrimination has a negative influence not only on the discriminated but also on the society as such. There is a lack of studies analyzing the causes and sequences of discriminatory beliefs and behaviors in Lithuania. There is neither a real integral conception of minorities nor a systemic approach to minorities’ problems and possibilities to solve them. This ends in inaccurate preventive and interventional measures. The object of this work was to survey equal opportunities and antidiscrimination field experts’ prospects of discrimination against minorities in Lithuania and approach to possibilities of overcoming discrimination. The set tasks were to survey experts’ (1) concepts of minorities and discrimination; (2) prospects of situation of minorities; (3) supposed causes and sequences of discrimination; (4) evaluation of current antidiscrimination policy in Lithuania; and (5) supposed possibilities and means of overcoming discrimination. A qualitative descriptive research was made. The method: a qualitative analysis of semi-structured interview. Four experts were selected from different fields of antidiscrimination and equal opportunities policy implementation covering wide field of working issues on all minority groups. The... [to full text]

Moksliniame darbe analizuojama tautinių mažumų teisių apsauga Lietuvoje. Kadangi tautinių mažumų teisės yra žmogaus teisių dalis, todėl ir visa analizė remiasi būtent žmogaus teisėmis.Tautinių mažumų teisių netinkamas įgyvendinimas įrodytų, kad Lietuvoje ši teisinės sistemos dalis nėra tinkamai įtvirtinta, o teisės aktai nors ir priimti, bet įgyvendinami blogai juos pritaikant. Remiantis nacionaliniais ir tarptautiniais teisės aktais siekiama išanalizuoti, tautinių mažumų teisių įtvirtinimą ir įgyvendinimą Lietuvoje. Tautinių mažumų teisių apsauga yra aktuali teisinė problema, kuriai didžiulę įtaką daro ES teisė. Problemą bandoma reguliuoti priimamais nacionaliniais teisės aktais, o taip pat ir tarptautiniais, tačiau kol ši sistema yra su spragomis, tol žmogaus teisės, tautinių mažumų teisių apsaugos srityje bus pažeidinėjamos netinkamai jas įgyvendinant. Šiame darbe siekiama apžvelgti tautinių mažumų sąvoką istoriniu aspektu, įvykdyti objektyvių ir subjektyvių kriterijų analizę, kuriais paremtas tautinių mažumų egzistavimas. Tautinių mažumų konstitucinis statusas demokratinėje visuomenėje analizuojamas per lygiateisiškumo principą, lyginant su diskriminavimo draudimu. Gilinamasi į nacionalinius ir tarptautinius teisės aktus reguliuojančius tautinių mažumų teises, o taip pat analizuojami diskriminacijos, kaip žmogaus teisių pažeidimo, teisinius aspektus. / The research analysis the protection of ethnic minority rights in Lithuania. Ethnic minority rights are a part of human rights therefore the whole analysis is based precisely on human rights. The law implementation of national minorities in Lithuania is analyzed based on national and international law acts. This analysis shows that the protection and implementation of ethnic minority rights is a relevant legal issue, largely influenced by the law of the European Union. This issue is regulated by adopting national and international law acts, however, as long as the transposition of the legal acts into the national law is not without flaws, the human rights in the field of ethnic minority right protection will be vulnerable to an improper implementation. In research ethnic minority conception is discussed, analyzing its historic aspect. It’s also analyzes the constitutional status of ethnic minorities in a democratic society with reference to principle of equality in compare with prohibition of discrimination. Research analyzes an international regulation in the field of ethnic minority right protection, specifically the establishment of ethnic minority rights in the European Union legislation and in the frameworks of the United Nations. And also an ordinary legislative regulation in the field of ethnic minority right protection is discussed.