Darbo tikslas buvo įvertinti suaugusių Lietuvos gyventojų mitybos ypatumus ir ryšius su lipidų apykaitos sutrikimais 1987–2007 metais. Taikant standartizuotas epidemiologinių tyrimų metodikas, tirtos atsitiktinės penkių Lietuvos savivaldybių 25-64 m. gyventojų imtys. Įvertinus Lietuvos gyventojų maisto davinio sudėtį ir palyginus su Pasaulio sveikatos organizacijos ir Lietuvos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis, nustatytos svarbiausios gyventojų mitybos klaidos, į kurias būtina kreipti dėmesį planuojant lėtinių neinfekcinių ligų profilaktikos programas. Analizuojant Lietuvos gyventojų maisto davinio sudėtį, nustatytos maisto produktų grupės, iš kurių gaunama daugiausiai energijos ir maisto medžiagų. Nustatyti mitybos ryšiai su lipidų koncentracija kraujyje. Pirmą kartą įvertintas Lietuvos gyventojų mitybos pokyčių indėlis į lipidų koncentracijos kraujyje pokyčius per dvidešimt metų. Darbe pirmą kartą analizuojamos sąsajos tarp mitybos, apolipoproteino E genotipo ir lipidų koncentracijos kraujyje. Rasti ryšiai patvirtino, kad nesveika mityba gali didinti cholesterolio koncentraciją net ir esant sveikatai palankiam genotipui, todėl sveikai maitintis turi būti raginami visi gyventojai. / The aim of the study was to evaluate dietary intake of population in five Lithuanian regions and to assess the relationship between diet and dyslipidemias in 1987–2007. For each survey, a stratified independent random sample was drawn from the lists of the inhabitants aged 25–64 years. Food frequency questionnaire and 24-h recall was used for dietary assessment. The diet of Lithuanian adult population did not meet the recommendations for healthy nutrition. It was characterized by high intake of fat, especially saturated, cholesterol, and sugars. The food groups, which are the main sources of energy and nutrients in the diet of Lithuanians, were indentified. The association between dietary pattern and serum lipid profile was assessed. For the first time in Lithuania, the contribution of dietary changes on the changes of serum total cholesterol over 20 years was evaluated. This is the first study, which assessed the association of apolipoprotein E genotype, saturated fatty acids intake and lipid level in Lithuanian population. Analysis of gene-diet interaction did not confirm that effects of diet on total cholesterol and low density lipoprotein cholesterol statistically significant depend on APOE genotype.

Darbo tikslas - Palyginti Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. Tyrimo metodika. Maisto produktų ir patiekalų, įtrauktų į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, palyginimui buvo analizuojama 23 maisto produktų ir 34 patiekalų maistinė sud��tis. Šiame darbe atlikta 25-64 metų 100 Kretingos rajono gyventojų (66 moterys, 34 vyrai), atsitiktinai atrinktų iš Pirminės sveikatos priežiūros centrų sąrašų, kurie 1999 m. dalyvavo Lėtinių neinfekcinių ligų integruotos profilaktikos programoje, mitybos tyrimo duomenų analizė. Mityba buvo tiriama 24 val. apklausos metodu. Suvartoti maisto medžiagų ir energijos kiekiai buvo apskaičiuoti, naudojant Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles. Gautos dvi rezultatų grupės buvo palygintos taikant Vilkoksono (Wilcoxon) kriterijų. Maisto davinio energijos dalių, gautų iš pagrindinių maisto medžiagų, proporcijų palyginimui, buvo taikomas Z testas. Rezultatai. Lyginant pagrindinių maisto medžiagų ir energijos kiekius maisto produktuose ir patiekaluose, įtrauktuose į Lietuvos ir Rusijos maisto produktų sudėties lenteles, nustatyta, kad daugumos maisto produktų ir patiekalų sudėtis skyrėsi. Nustatyti statistiškai reikšmingi baltymų, riebalų, angliavandenių, cukrų, skaidulinių medžiagų, natrio, magnio, fosforo, geležies, vitamino A, vitamino B1, vitamino B2, vitamino PP kiekių ir energinės vertės skirtumai. Labiausiai skyrėsi vitamino A, maistinių skaidulų ir geležies kiekiai. Naudojant Rusijos maisto... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the study – To compare Lithuanian food composition table and Russian food composition table. Methods. For comparison of the Lithuanian and Russian food composition tables, the alimentary structure of 23 alimentary products and 34 meals was analyzed. The analysis of the data of the nutrition research was performed at this work for 100 inhabitants of the Kretinga district aged 25-64 (66 women, 34 men). These respondents were selected from registers of the Kretinga Primary Health care centers. The nutrition was researched by 24 hours dietary recall method. Nutrient and energy intake was calculated by using Lithuanian food composition table and Russian food composition table. The two sets of the results were compared according to the criterion of Wilcoxon. Z test was used to compare the proportions of the energy parts of the alimentary ration received from the main nutrients. Results. By comparing the amounts of the main nutrients and energy in the alimentary products and meals in the Lithuanian and Russian tables, it was established that the structure of the most alimentary products and meals was different. After evaluating the structure of the alimentary ration according to the Lithuanian and Russian tables, statistically significant differences of the amounts of proteins, fats, carbohydrates, sugars, fiber materials, sodium, magnesium, phosphor, iron, the vitamin A, the vitamin B1, the vitamin B2, the vitamin PP and the energetic value were found. By using Russian... [to full text]

Darbo tikslas – įvertinti Tauragės miesto darželio vaikų mitybą ir jos sąsajas su tėvų socialine-ekonomine padėtimi. Tyrimo metodika. Apytikslio registravimo metodu vaikų mitybos tyrimas atliktas 2012 m. liepos 9, 11 ir 14 dienomis lopšelyje-darželyje ,,Žvaigždutė“. Tyrime dalyvavo aštuonių grupių vaikai, iš viso 124 tiriamieji (44,4 proc. berniukų ir 55,6 proc. mergaičių), kurių amžius – 3 - 6 metai. Vaikų mityba darželyje stebėta dvi darbo dienas, o vieną dieną mityba tirta namuose neanoniminiu anketiniu būdu apklausiant vaikų tėvus apie suvartotus maisto produktus ir jų kiekius. Šiame darbe analizuojami tik tų vaikų duomenys, kurie dalyvavo tyrime visas tris dienas. Atsako dažnis – 67,4 proc. Statistinė duomenų analizė atlikta naudojantis SPSS 16.0 for Windows programa. Rezultatai. Išanalizavus trijų parų maisto davinio energinę vertę ir maisto medžiagų sudėtį, nustatyta, kad 1 - 3 metų amžiaus grupės vaikų vidutinė paros maisto davinio energinė vertė buvo 1587,4 kcal, o 4 - 6 metų – 1940,0 kcal. Abiejose amžiaus grupėse daugiausia energijos gauta iš angliavandenių (atitinkamai 50,1 ir 50,3 proc.). Tačiau tiriamųjų suvartota angliavandenių, skaidulinių maisto medžiagų dalis buvo nepakankama. Baltymų dalis ikimokyklinio amžiaus vaikų maisto davinyje – pakankama. Maisto davinyje buvo per daug riebalų, ypač sočiųjų riebalų rūgščių. 1 - 3 ir 4 - 6 metų amžiaus grupių vaikų maisto davinyje riebalai viršijo maksimalią rekomenduojamą normą atitinkamai 7,5 proc. ir 7 proc... [toliau žr. visą tekstą] / Aim of the study – to assess dietary intake of children in Taurage kindergarden and its links between parental socioeconomic status. Research methodology. An approximate recording method was used in July 9, 11, 14, 2012, to carry out dietary intake of children in a nursery-kindergarten “Žvaigždute”. Children from three groups, i. e. 124 respondents (44.4 percent of boys and 55.6 percent of girls), aged 3 - 6 years participated in the research. Dietary intake of children was observed for two days and one day it was observed at children’s homes – parents were provided with non-anonymous questionnaires which had to be filled with the data about food products and their quantities their children had that day. In this study it is analyzed the data of those children who participated in the research for all three days. Response rate – 67.4 percent. Statistical analysis of the data has been carried out using SPSS 16.0 Windows Programme. Results. Analysis of the three-day food intake energy value and nutrient composition determined that the energy value of the food ration of the group of 1 - 3 years old children was 1587,4 kcal and 1940,0 kcal of the group of 4 - 6 years old children. Both age groups got the most energy from carbohydrates (respectively 50.1 and 50.3 percent). However, part of investigated carbohydrates and fiber nutrients was insufficient. The part of proteins in pre-school children’s food ration was sufficient. Also, there was too much fat, especially saturated fatty... [to full text]