Marginalumas yra palyginamojo socialinio suvokimo fenomenas, turintis įvairias apraiškas: ekonominę, socialinę, nepaklusimo teisei Remiantis elitinių visuomenės grupių sukurtų socialinių normų laikymosi principu visoms marginalumo apraiškoms būdinga marginalinė grupių atskirtis nuo visuomenės ir jos standartų.. Pagrindiniai veiksniai, lemiantys socialinės atskirties buvimą, yra trejopi – politiniai, socialiniai, ekonominiai ir kultūriniai, psichologiniai ir natūralūs (aplinkos veiksniai), kuriuos analizuojant, galima nurodyti jaunimo marginalizaciją sąlygojančias aplinkybes - ypač greitą urbanizaciją, prievartą žiniasklaidos priemonėse; mokymo sistemos standartizavimą ir nepritaikymą individualiems poreikiams; žmonių migraciją, susijusią su jų profesiniu mobilumu; nelygias galimybes gauti medicininę pagalbą ir išsimokslinimą. asmenybės”. Marginalumo reiškinių sociologinė ir teisinė stebėsena gali daryti poveikį naujų marginalumo makro doktrinų kūrimui, teisinių idėjų formulavimui ir jų transformavimui administracinėje teisėje. Marginalumas kaip socialinė teisinė reiškinio problema yra nagrinėtina makroadministracinės teiseis lygmenyje: rengti marginalumo kontrolės programas, spręsti atskiras ir integruotas marginalumo problemas, apibrėžti marginalumo socialinės teisinės įtampos laukus, nustatyti socialinių santykių raiškos problemas reguliuotinas administracinės teisės priemonėmis. Bendrosios jaunimo politikos ir specialiosios prevencijos, jas įgyvendinimo subjektų... [toliau žr. visą tekstą] / Disability of adaptation to the changing standards of social norms without social help and required support could turn into a false self-adaptation to the environment and conditions, i.e., adaptation to the deviational or even asocial form of behavior: vagabondage, begging, drug habit, alcoholism, prostitution, misdeeds, etc. The reason of the appearance of marginal groups is considered to be the change of the socio-economic system as well as the decrease of the life standard level due to the economic situation and also devaluation of traditional social norms and values. Prevention of marginalization as well as resocialization of marginals is considered to be a common problem for the state self-government institutions, non-government organizations and local communities. Analysis of characteristics of social, political, economic and psychological factors of the youth marginalization reveals that the effectiveness of the youth marginalization prevention and resocialization could depend on the efficiency of the application of means of resocialization and the coordinated activity of concrete means seeking to influence the young person‘s interests, needs, psycho-social development and behaviour. There are different approaches of specialists to prevention of marginaliziation and strategy of resocialization. Differences in approach are mechanically transferred to the pipeline legislation, policies and practical activities. The weakest of youth policy and prevention is the... [to full text]

Magistro Darbo objektas – uzbekai imigrantai, atvykę į Lietuvą. Darbe analizuojama jų kultūrinė adaptacija Lietuvos visuomenėje. Darbo tikslas – atskleisti pagrindinius uzbekų kultūrinės adaptacijos Lietuvoje aspektus. Darbo uždaviniai: Išanalizuoti teorinius kultūrinės adaptacijos kitoje kultūrinėje aplinkoje aspektus ir išskirti svarbiausius kultūrinės adaptacijos faktorius; atskleisti kultūrinės adaptacijos strategijas bei jų pasirinkimą įtakojančius veiksnius; išanalizuoti uzbekų imigrantų adaptacijos procesą, jį įtakojančius faktorius ir jų pasirinktas adaptacijos strategijas. Pasitelkus mokslinių publikacijų analizę, taikant interviu ir apklausos metodus, prieita prie išvados, kad uzbekų kultūrinės adaptacijos „medaus mėnesio“ etapas būna trumpas. Studentų uzbekų „medaus mėnesio“ etapas yra ilgesnis dėl uždaro gyvenimo būdo bendrabutyje ir intensyvesnio bendravimo su užsieniečiais. Uzbekai nepatiria stipraus „kultūrinio šoko“ Lietuvoje, nes: a). nesuvokia didelės Lietuvos ir Uzbekistano kultūrinės distancijos; b). domisi Lietuva prieš atvykdami ir turi realybę atitinkančias žinias apie Lietuvą; c). buvo Lietuvoje anksčiau; d). turėjo komunikacijos su lietuviais patirties Uzbekistane. Analizuojant adaptaciją įtakojančius faktorius, prieita prie išvados, kad Didžiausia adaptacijos kliūtis yra suvokiamas dominuojančios etninės grupės priešiškumas, kuris stipriausiai pajaučiamas „kultūrinio šoko“ etapo metu. Tai įtakoja neigiamą stereotipinį lietuvio įvaizdžio formavimąsi... [toliau žr. visą tekstą] / The paper analyzes Uzbek cultural adaptation process. The relevance of the work is based on the fact that the extent of migration processes in modern society and social change in the economic, political, social and cultural life of the country requires special attention to many-sided investigations of immigrants adaptation and integration. The propose of study is to reveal cultural adaptation of Uzbeks in Lithuania. The main goals are to examine theoretical cultural adaptation literature background on adaptation process and indices that may cause difficulties in adaptation; reveal adaptation strategies and investigate the factors and circumstances that predict adaptation; mark out Uzbekistan and Lithuania cultural differences; analyze cultural adaptation process of Uzbeks in Lithuania, adaptation factors and acculturation attitudes towards adaptation. This study hypothesized that Uzbeks in Lithuania tend to choose separation strategy due to large perceived cultural distance. Cultural distance is associated with strong cultural shock that can be overcome by gaining family ethnic community support. High education negatively related to separation and marginalization strategies choose. Methods of conducting a research were interview and questionnaire. An interview questionnaire to measure adaptation and adaptation attitudes was developed for the study, derived from the literature on cultural adaptation and culture shock. This research is based on the work of J.W. Berry, R.Y... [to full text]