Magistro darbe tiriamas segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis. Tyrimų objektas – segetinės floros paplitimas įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose Marijampolės apskrityje, Šakių rajone, Griškabūdžio seniūnijoje, Bliuviškių kaime. Darbo tikslas - lauko tyrimais įvertinti segetinės floros paplitimą pasirinktuose varpinių javų pasėliuose įprastinės ir ekologinės žemdirbystės sąlygomis dulkiškų priemolių karbonatingų glėjiškų rudžemių rajone. Darbo metodai. Siekiant ištirti segetinės floros gausumą įprastinio ir ekologinio ūkio pasėliuose, įprastiniame ūkyje piktžolės buvo imamos iš 5 laukų, o ekologiniame ūkyje piktžolės imamos iš 3 laukų. Segetinės floros kiekis ir botaninė sudėtis buvo nustatoma išskiriant 0,5 m² mikrolaukelius lauko pradžioje, viduryje ir gale kiekviename tyrimo lauke. Gauti duomenys perskaičiuoti 1 m². Išskirtuose laukeliuose piktžolių pavyzdžiai imami trim etapais: vegetacijos pradžioje, viduryje ir prieš derliaus nuėmimą. Tyrimų laukeliuose piktžolės raunamos su šaknimis, nuo jų nupurtomos žemės, sudedamos į atskiras krūveles pagal tyrimo laukelio numerį. Tą pačią dieną nustatoma piktžolių botaninė sudėtis ir žalia masė. Piktžolės džiovinamos saulės neapšviestoje patalpoje. Joms išdžiūvus nustatoma orasausė masė. Darbo rezultatai. Nustatyta, kad įprastinės ir ekologinės gamybos ūkiuose didžiausia piktžolių įvairovė buvo vegetacijos viduryje. Įprastinės gamybos ūkyje 15 piktžolių rūšių. Ekologinės gamybos ūkyje... [toliau žr. visą tekstą] / There in the master thesis the research was focused on spread of segetic flora in the conventional and organic farms. Researh object: The spread of segnetic flora in organic and conventional farms in Marijampole county, Šakiai region, Griškabūdis monitory, Bliuviškiai village. The aim of the research: To measure the spread of the segetic flora in the chosen cereals on the organic and conventional farming conditions in the region of dusty loam carbonaceous glay brown-land. Methods of the research: On purpose to estimate the abudance of segnetic flora in organic and conventional farms, the weeds were taken from 5 fields in the conventional farm. The weeds were taken from 3 fields in the organic farm. The amount of segetic flora and botanical composition was estimated in 0,5m2 microfields which were separated at the beginning, in the middle and at the end of earch field. Data was translated to 1m2. The samples of the weeds in the microfields are taken in 3 stages: at the beginning of vegetation, in the middle of vegetation and before gathering. The weeds are teared up the roots, the soil is shaked down and put in different piles depending on the number of the field.Botanical composition and the green weight of the weeds is estimated at the same day. Weeds are dried in the untill room and air-dried weight is estimated. The results of the research:The biggest variety of the weeds are estimated in the middle of the vegetation in boath organic and conventional farms... [to full text]

Magistrantūros studijų darbe pateikiami egzogeninio prolino poveikio žaliosios šerytės augimui ir vystymuisi tyrimų rezultatai. Darbo objektas – žalioji šerytė (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Darbo metodai: IV organogenezės tarpsnyje žaliosios šerytės augalai nupurkšti prolino tirpalais ir auginti programuojamoje auginimo kameroje esant 20/18 °C (diena/naktis) temperatūrai, 16/8 val. (diena/naktis) fotoperiodui, 50 µmol m-2 s-1 apšviestumui. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti praėjus 1, 5, 10 ir 15 dienų po purškimo. Esant 35-40% substrato drėgniui augalai nupurkšti 10 mM L-prolino tirpalu ir toliau auginti programuojamoje auginimo kameroje sausros sąlygomis. Fotosintezės pigmentai, augalo žalia masė ir sausos medžiagos kiekis nustatyti po 3 ir 6 sausros dienų. Darbo rezultatai. Žaliosios šerytės augalai sukaupė statistiškai patikimai didesnį chlorofilo a ir karotenoidų kiekį visų tirtų L-prolino koncentracijų poveikyje. Augalus paauginus 10 ir 15 dienų po purškimo nustatytas neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis chlorofilo b kiekiui žaliosios šerytės augaluose. Neigiamas egzogeninio L-prolino poveikis žaliai masei nustatytas praėjus 5 ir 10 dienų po purškimo, o paauginus augalus 15 dienų neigiamas L-prolino poveikis augalo žaliai masei beveik eliminavosi. Visos tirtos L-prolino koncentracijos praėjus 15 dienų po purškimo didino sausos medžiagos kiekį žaliosios šerytės augaluose ir spartino generatyvinių organų susidarymą... [toliau žr. visą tekstą] / The objective of this study was to investigate the effect of exogenous proline on growth and development of green millet plants. Object of the work – green millet (Setaria viridis (L.) P. Beauv.). Methods of the work: green millet plants were to spray with proline and growing in growth chamber under 20/18 °C (day/night) temperature, 16/8 h (day/night) photoperiod, 50 µmol m-2 s-1 light intensity. Amount of photosynthetic pigments, fresh mass of plants, dry weight was evaluated after 1, 5, 10 and 15 days after treatment. When substrate humidity was 35-40%, plants were to spray with 10 mM proline and growing in growth chamber under moisture deficit. The results of work. Green millet plants accumulated significantly higher chlorophyll a and carotenoids contents under influence of all proline concentration tested. Negative effect of exogenous L-proline on amounts of chlorophyll b in green millet plants has been obtained after 10 and 15 growing days. Negative effect of exogenous L-proline on fresh mass of green millet plants has been obtained after 5 and 10 growing days, however this effect was almost eliminated after 15 growing days. All tested L-proline concentrations increased dry weight after 15 growing days and accelerated formation of generative organs. After 3 and 6 drought stress treatment, exogenous proline didn’t have any effect on chlorophyll b content, but resulted in increasing of chlorophyll a content. Exogenous proline didn’t have significant effect on dry weight... [to full text]