Jungtinių Amerikos Valstijų banko Lehman Brothers žlugimu prasidėjusios tarptautinės finansų krizės metu išryškėjusi efektyvaus banko paskolų portfelio rizikos valdymo svarba lėmė griežtėjantį bankų sektoriaus reguliavimą, todėl manytina, kad esant tokioms bankų rinkos sąlygoms Lietuvoje ir toliau dažnės kreditavimas sindikuotos kreditavimo sutarties forma. Nors Lietuvos bankininkystės praktikoje ši kreditavimo sutartis nėra naujas reiškinys, Lietuvos teisės doktrinoje sindikuotas kreditavimas ir su juo susijusios teorinės ir praktinės problemos yra praktiškai nenagrinėtos, o teisminių ginčų šioje srityje kol kas nėra. Todėl šio darbo tyrimo tikslas buvo išanalizuoti tarptautinėje praktikoje daugiausiai teisinių diskusijų keliančius sindikuoto kreditavimo procese kylančius teorinius ir praktinius klausimus bei juos įvertinti Lietuvos teisės kontekste. Darbe nagrinėjama sindikuotos kreditavimo sutarties samprata tarptautinėje ir Lietuvos teisėje, sindikuoto kreditavimo organizavimo procedūra, Organizatoriaus ir būsimo kredito gavėjo bei kitų sindikato dalyvių tarpusavio santykiai, Organizatoriaus atsakomybės klausimai, Mandato rašto teisinė reikšmė, sindikato bankų tarpusavio santykiai, jų teisių ir pareigų įgyvendinimas pagal sindikuoto kreditavimo sutartį, banko Agento vaidmuo sindikuoto kreditavimo procese bei atskleidžiamas pastarųjų klausimų vertinimas Lietuvos teisės normų kontekste. Darbe daugiausiai naudotas lyginamasis tyrimo metodas, lyginant iš esmės dviejų šalių... [toliau žr. visą tekstą] / World economic turmoil, which has started after a collapse of Lehman Brothers, a bank of United States of America, had emphasized the importance of effective bank’s credit portfolio risk management and this in turn determined a stricter regulation of banking sector. Therefore, it is supposed that in Lithuania, due to the latter conditions, a frequency of lending by using the form of a syndicate lending agreement will increase. Though in Lithuanian banking practice the syndicate lending is not a phenomenon, in Lithuanian law doctrine there were almost no analysis regarding syndicated lending and theoretical and practical issues related thereto, moreover, there are no precedent cases in this field. Therefore, the objective of these master theses is to analyze practical and theoretical issues of syndicate lending process, which raise most disputes in international practice, also to assess these questions in the context of Lithuanian law system. In these theses the various issues were examined focusing on: the concept of syndicate credit agreement in international practice and Lithuanian law, arranging process of syndicate lending, relationships between an Arranger and a Borrower and relationships between the Arranger and other syndicate members, the issues of the Arranger’s liabilities, the purpose of Mandate Letter, the relationships among syndicate members themselves, the implementation of syndicate members’ rights and liabilities under syndicate credit agreement, the role of... [to full text]

Magistro darbo teorinėje dalyje ,,Teorinis rašytinės komunikacijos raidos pagrindas“ analizuojamos socioligvistinė, socio-psichologinė mandagumo ir retorikos teorijos kaip metodologinis rašytinės komunikacijos tyrimo pagrindas, atskleidžiamos jų pritaikymo rašytinės komunikacijos tyrimams galimybės. Tiriamojoje dalyje ,,Diplomatinių raštų tipai ir istorinė raida“ analizuojami diplomatinių raštų ir oficialių dokumentų tipai (notos, laiškai, memorandumai, pro memoria, tarptautiniai teisiniai dokumentai ir kt.), apžvelgiamas istorinis-komunikacinis diplomainių raštų raidos aspektas nuo antikos laikų iki šiuolaikinės rašytinės komunikacijos ir elektroninio komunikavimo. / This thesis provides an analysis of written diplomatic language as a part of the diplomatic protocol in the context of human communication process and courtesy. Various approaches of different authors are presented including the overview of sociolinguistiscs, socio-psychological politeness theory and rhetoric; different aspects of diplomatic intercourse are discussed while text being considered as the essence of diplomacy. Three main issues of written diplomatic language are here considered as the most significant. The first aspect is the diplomatic correspondence with its different forms for communicating with international actors. These are notes, letters, memoranda and aides-memoires. Both form and contents of these documents are analysed. The second aspect is diplomacy and language, surveying the historical development of diplomatic language and the current language trends related to IT development. The third aspect emphasizes the importance of written language in international legal documents such as agreements. It alsoprovides a historical perspective to the developments of diplomatic language and focuses on the diplomatic correspondence as the means of negotiation, representation and exchange between nations. It also deals with politeness of diplomatic language and the art of drafting official letters and documents, describes the growth of diplomatic process and its conventions as the response to the interconnected developments of more complicated governing structures... [to full text]