Disertacijos tyrimo objektas yra estetikos sampratos transformacijos problema kontinentinėje XX amžiaus Vakarų filosofijoje. Šiuolaikiniame mąstyme susiduriame su būtinybe peržiūrėti modernistinę estetikos sampratą, nes tampa vis labiau akivaizdu, kad ja vadovaujantis neįmanoma paaiškinti subjektyvios meno patirties keliu prieinamos išskirtinių būties tiesų atverties. Dėl šios priežasties šiuolaikinėje filosofijoje kvestionuojamas pats „estetikos“ terminas, argumentuojant, kad estetika, arba meno filosofija, turėtų ne nustatyti meno kūrinio vertinimo kriterijus, bet kelti sau tikslą mąstyti dėka tų prieštaravimų, kurie neišvengiamai lydi meno patirtį. Disertacijoje estetikos sampratos transformacija analizuojama nagrinėjant italų filosofo Benedetto Croce‘s estetiką ir vokiečių mąstytojo Hanso Georgo Gadamerio meno filosofiją. Teigiama, kad Croce ir Gadameris, nesutikdami su Kanto filosofijos įtakoje susiformavusia subjektyvistine modernistinės estetikos samprata, skirtingais būdais įrodo, jog meno patirties keliu pasiekiami tokie bendražmogiški patyrimo aspektai, kurie niekaip kitaip nėra prieinami. Parodoma, kad Croce‘s filosofijoje prie modernistinės estetikos sampratos transformacijos priartėjama pamatiniu pažinimu įvardinus ne jusles ir ne protą, bet kūrybinę intuiciją. Konstatuojama, kad Gadameris savo hermeneutikoje transformuoja subjektyvistinę modernistinės estetikos sampratą į meno filosofiją, meno kūriniui suteikdamas ontologinį statusą ir iškeldamas meno... [toliau žr. visą tekstą] / The object of the dissertation is the problem of the transformation of the concept of aesthetics in Western continental philosophy of the 20th century. In contemporary thought the need to review the modernist concept of aesthetics becomes more and more evident as on the basis of this concept it is impossible to explain how revelation of unique metaphysical truths is attained by way of subjective experience of art. For this reason, in contemporary philosophy the very term of “aesthetics” is questioned, arguing that aesthetics or the philosophy of art, instead of establishing the criteria of judgement of an artwork, should rather aim at thought due to the controversies and paradoxes inevitably surrounding the experience of art. In the dissertation the transformation of the concept of aesthetics is analysed by examining the aesthetics of the Italian philosopher Benedetto Croce and the philosophy of art of the German thinker Hans Georg Gadamer. The study argues that by opposing the subjectivist concept of modernist aesthetics formed under the influence of Kant, Croce and Gadamer prove, in different ways, that the way of the experience of art allows to attain the aspects of common human experience that are unattainable in any other way. The research demonstrates that in Croce’s philosophy the transformation of the modernist concept of aesthetics is approached by choosing creative intuition, rather than senses or reason, as a fundamental way of knowing. The dissertation states... [to full text]

The object of the dissertation is the problem of the transformation of the concept of aesthetics in Western continental philosophy of the 20th century. In contemporary thought the need to review the modernist concept of aesthetics becomes more and more evident as on the basis of this concept it is impossible to explain how revelation of unique metaphysical truths is attained by way of subjective experience of art. For this reason, in contemporary philosophy the very term of “aesthetics” is questioned, arguing that aesthetics or the philosophy of art, instead of establishing the criteria of judgement of an artwork, should rather aim at thought due to the controversies and paradoxes inevitably surrounding the experience of art. In the dissertation the transformation of the concept of aesthetics is analysed by examining the aesthetics of the Italian philosopher Benedetto Croce and the philosophy of art of the German thinker Hans Georg Gadamer. The study argues that by opposing the subjectivist concept of modernist aesthetics formed under the influence of Kant, Croce and Gadamer prove, in different ways, that the way of the experience of art allows to attain the aspects of common human experience that are unattainable in any other way. The research demonstrates that in Croce’s philosophy the transformation of the modernist concept of aesthetics is approached by choosing creative intuition, rather than senses or reason, as a fundamental way of knowing. The dissertation states... [to full text] / Disertacijos tyrimo objektas yra estetikos sampratos transformacijos problema kontinentinėje XX amžiaus Vakarų filosofijoje. Šiuolaikiniame mąstyme susiduriame su būtinybe peržiūrėti modernistinę estetikos sampratą, nes tampa vis labiau akivaizdu, kad ja vadovaujantis neįmanoma paaiškinti subjektyvios meno patirties keliu prieinamos išskirtinių būties tiesų atverties. Dėl šios priežasties šiuolaikinėje filosofijoje kvestionuojamas pats „estetikos“ terminas, argumentuojant, kad estetika, arba meno filosofija, turėtų ne nustatyti meno kūrinio vertinimo kriterijus, bet kelti sau tikslą mąstyti dėka tų prieštaravimų, kurie neišvengiamai lydi meno patirtį. Disertacijoje estetikos sampratos transformacija analizuojama nagrinėjant italų filosofo Benedetto Croce‘s estetiką ir vokiečių mąstytojo Hanso Georgo Gadamerio meno filosofiją. Teigiama, kad Croce ir Gadameris, nesutikdami su Kanto filosofijos įtakoje susiformavusia subjektyvistine modernistinės estetikos samprata, skirtingais būdais įrodo, jog meno patirties keliu pasiekiami tokie bendražmogiški patyrimo aspektai, kurie niekaip kitaip nėra prieinami. Parodoma, kad Croce‘s filosofijoje prie modernistinės estetikos sampratos transformacijos priartėjama pamatiniu pažinimu įvardinus ne jusles ir ne protą, bet kūrybinę intuiciją. Konstatuojama, kad Gadameris savo hermeneutikoje transformuoja subjektyvistinę modernistinės estetikos sampratą į meno filosofiją, meno kūriniui suteikdamas ontologinį statusą ir iškeldamas meno... [toliau žr. visą tekstą]