The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies. / Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus.

Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus. / The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies.