Pirmoji tarptautinė sutartis, be kitų nuostatų įtvirtinanti ir minimalius geografinių ir kilmės vietos nuorodų teisinės apsaugos standartus – Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos - buvo priimta dar 1883 metais, tačiau šis netradicinis intelektinės nuosavybės objektas ilgą laiką nesulaukė didesnio pasaulinio susidomėjimo, o geografinių nuorodų apsaugos teikiama nauda buvo nepelnytai nuvertinama. Geografinių nuorodų teisinės apsaugos atgimimas yra siejamas su 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) įsigaliojimu. Pagaliau buvo suvoktos didelės geografinių nuorodų panaudojimo komercinėje veikloje galimybės. Europos Sąjunga bei ją palaikančios besivystančios valstybės ėmėsi iniciatyvos kiek įmanoma stiprinti tradicinių vietovardžių teisinę apsaugą. Vis dėlto Lietuvai šis teisės institutas yra gana naujas, todėl kol kas nėra daug praktikos šiuo klausimu, o ir esanti negausi praktika yra nevienareikšmiška. Būdingas geografinių nuorodų teisinės apsaugos bruožas yra itin didelė šio intelektinės nuosavybės objekto apsaugos koncepcijų įvairovė. Geografinių nuorodų apsaugai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu gali būti taikomos labai skirtingos teisinės apsaugos sistemos: pradedant sui generis registruotų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga, apsauga pagal kovą su nesąžininga konkurencija reglamentuojančius teisės aktus, baigiant geografinių nuorodų apsauga pagal prekių... [toliau žr. visą tekstą] / The first international agreement inter alia establishing minimum standards for protections of geographical indications and designations of origin – the Paris Convention for Protection of Industrial Property - was adopted in 1883. However, for quite a long time geographical indications were considered to be the kind of intellectual property that nobody really understood and the advantage of their protection was wantonly depreciated. The resurgence of legal protection of geographical indications is considered to be a result of coming into force of the Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Law (TRIPS) of 1994. Since then the possibilities of using the protection of geographical indications in commercial activity were finally realized. Therefore, European Union as well as developing countries took the initiative to strengthen the protection of traditional geographical names. Nonetheless, this institute is rather new for Lithuania. That is why there is almost no case law on this issue. The distinctive feature of protection of geographical indication is that there is a big variety of concepts for their protection. Various forms of protection of geographical indications might be used on international and national level: starting with sui generis protection of registered geographical indications and designations of origin as well as protections under laws on fair competition and ending with protection based on existing trademark registration systems. Taking... [to full text]

The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies. / Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus.

Disertacijoje nagrinėjamas mišrių ES ir valstybių narių susitarimų su trečiosiomis šalimis institutas. Pirmajame disertacijos skyriuje atskleidžiami šio instituto teisiniai pagrindai ir jo santykis su ES kompetencijos suteikimo principu. Antrajame ir trečiajame skyriuose nagrinėjama mišrių susitarimų derybų, sudarymo ir dalyvavimo juose praktika, o taip pat ES Teisingumo Teismo jurisdikcijos juos aiškinti ir taikyti ribos. Ketvirtajame skyriuje ES teisės požiūriu nagrinėjami tarptautinės atsakomybės už mišrių susitarimų pažeidimą ypatumai. Penktajame skyriuje analizuojama ES lojalaus bendradarbiavimo principo ir iš jo kylančios bendradarbiavimo pareigos reikšmė mišrių susitarimų institutui. Paskutiniame šeštajame skyriuje dėmesys skiriamas šio instituto ateities perspektyvoms Lisabonos sutarties kontekste. Konstatuojama, jog mišrių susitarimų teisinis pagrindas yra ES kompetencijos suteikimo principas. Šis principas pasireiškia visose mišrių susitarimų praktikos srityse, tačiau nevienodai. Balansą tarp šio principo ir mišrių susitarimų integralumo interesų padeda užtikrinti lojalaus bendradarbiavimo pareiga, taikoma mišrios kompetencijos srityse. Galiausiai nustatoma, jog Lisabonos sutartis sukuria sąlygas pokyčiams mišrių susitarimų praktikoje, o taip pat teisines galimybes dalį mišrių susitarimų keisti horizontalaus pobūdžio ES susitarimais, apjungiančiais Bendrosios užsienio ir saugumo politikos ir kitų ES politikos sričių elementus. / The dissertation addresses mixed EU-Member States agreements with third parties. The first part of the dissertation unveils the legal basis of mixed agreements and their relation to the principle of conferred powers. The practices of their negotiation, conclusion and implementation, as well as the boundaries of the CJEU jurisdiction to interpret and apply them are addressed in the second and third part of the dissertation. The fourth part is devoted to the examination of particularities of international responsibility for breach of mixed agreements from the point of view of EU law. In the last two parts, the relevance of the duty of loyal cooperation to mixed agreements and future perspectives of these agreements in the context of the Lisbon Treaty are thoroughly assessed. It is concluded that the legal basis of mixed agreements is the principle of conferred powers. This principle affects all of their practice areas, but to a varying degree. The achievement of balance between this principle and the interests of integrity of mixed agreements is facilitated by the principle of loyal cooperation. The Lisbon Treaty establishes conditions for changes in the practice of mixed agreements and offers legal opportunities for their partial replacement with horizontal EU agreements combining elements of the CFSP and other EU policies.