Pirmoji tarptautinė sutartis, be kitų nuostatų įtvirtinanti ir minimalius geografinių ir kilmės vietos nuorodų teisinės apsaugos standartus – Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos - buvo priimta dar 1883 metais, tačiau šis netradicinis intelektinės nuosavybės objektas ilgą laiką nesulaukė didesnio pasaulinio susidomėjimo, o geografinių nuorodų apsaugos teikiama nauda buvo nepelnytai nuvertinama. Geografinių nuorodų teisinės apsaugos atgimimas yra siejamas su 1994 m. Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl intelektinės nuosavybės teisių aspektų, susijusių su prekyba (TRIPS) įsigaliojimu. Pagaliau buvo suvoktos didelės geografinių nuorodų panaudojimo komercinėje veikloje galimybės. Europos Sąjunga bei ją palaikančios besivystančios valstybės ėmėsi iniciatyvos kiek įmanoma stiprinti tradicinių vietovardžių teisinę apsaugą. Vis dėlto Lietuvai šis teisės institutas yra gana naujas, todėl kol kas nėra daug praktikos šiuo klausimu, o ir esanti negausi praktika yra nevienareikšmiška. Būdingas geografinių nuorodų teisinės apsaugos bruožas yra itin didelė šio intelektinės nuosavybės objekto apsaugos koncepcijų įvairovė. Geografinių nuorodų apsaugai nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu gali būti taikomos labai skirtingos teisinės apsaugos sistemos: pradedant sui generis registruotų geografinių nuorodų ir kilmės vietos nuorodų apsauga, apsauga pagal kovą su nesąžininga konkurencija reglamentuojančius teisės aktus, baigiant geografinių nuorodų apsauga pagal prekių... [toliau žr. visą tekstą] / The first international agreement inter alia establishing minimum standards for protections of geographical indications and designations of origin – the Paris Convention for Protection of Industrial Property - was adopted in 1883. However, for quite a long time geographical indications were considered to be the kind of intellectual property that nobody really understood and the advantage of their protection was wantonly depreciated. The resurgence of legal protection of geographical indications is considered to be a result of coming into force of the Agreement on Trade-Related Aspects of Intellectual Property Law (TRIPS) of 1994. Since then the possibilities of using the protection of geographical indications in commercial activity were finally realized. Therefore, European Union as well as developing countries took the initiative to strengthen the protection of traditional geographical names. Nonetheless, this institute is rather new for Lithuania. That is why there is almost no case law on this issue. The distinctive feature of protection of geographical indication is that there is a big variety of concepts for their protection. Various forms of protection of geographical indications might be used on international and national level: starting with sui generis protection of registered geographical indications and designations of origin as well as protections under laws on fair competition and ending with protection based on existing trademark registration systems. Taking... [to full text]

Kasmet pasaulyje nuo infekcinių ligų miršta milijonai žmonių. Ironiška, kad dauguma šių ligų yra išgydomos šiuolaikiniais vaistais, tačiau dauguma žmonių neturi priėjimo prie šių vaistų, ypač besivystančiose šalyse. Šią problemą įtakoja daugelis faktorių, tačiau dažnai vaistų prieinamumas būna apribojamas dėl aukštų vaistų kainų, kurios dažnai būna stiprios intelektinės nuosavybės apsaugos pasekmė. Šiame darbe analizuojama vaistų prieinamumo problema intelektinės nuosavybės ir žmogaus teisių kontekste. Ieškoma atsakymo į klausimą, ar išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinė apsauga, nepažeidžia žmogaus teisių į sveikatos priežiūrą. Ypatingas dėmesys skiriamas Sutarčiai dėl intelektinės nuosavybės teisių prekyboje (TRIPS Sutartis) ir jos daromai įtakai vaistų prieinamumui. Ši sutartis susilaukė didelės kritikos dėl nesugebėjimo išlaikyti pusiausvyros tarp patentinės apsaugos ir vaistų prieinamumo. Išanalizavus problemą, buvo nustatyta, kad egzistuoja paradoksalus ryšys tarp patentų teisės ir vaistų prieinamumo. Patentų teisės suteikiama apsauga veda prie patentuotų vaistų prieinamumo apribojimų dėl išaugusių jų kainų, todėl egzistuoja riba, kurią pasiekus yra tikslinga apriboti išradimų, susijusių su vaistų gamyba, patentinę apsaugą, siekiant užtikrinti vaistų prieinamumą visuomenei. Patento savininko teisės gali būti apribotos pasinaudojant TRIPS Sutartyje įtvirtintomis priemonėmis, tokiomis kaip priverstinis licencijavimas ar lygiagretus importas, o įvykus žmogaus... [toliau žr. visą tekstą] / Each year millions of people die from infecious diseases. Ironically, mosto f these diseases are curable with modern medicines, but most people don‘t have access to these drugs, especially in developing countries. The are many reasons for the lack of access to medicines, but in many cases the high price of drugs is a barrier to needed medicines and the unaffordable prices are often the result of strong intellectual property protection. This paper analyses the problem of access to medicines in the context of human rights and intellectual property. It tries to answer the question whether patents for pharmaceutical inventions infringe on the human right to health. Particular attention is paid to the Agreement on trade related aspects of intellectual property (TRIPS Agreement) and the impact it has on access to medicines. TRIPS is widely criticized for failing to maintain a balance between patent protection and access to medicines. Previously in many countries patents for pharmaceutical inventions were not allowed or they were limited but after TRIPS everything changed. The Agreement widened the scope of patentability and included pharmaceutical inventions. Now patent protection has to be granted for any inventions, whether product or processes, in all fields of technology under the conditions that they are new, involve an inventive step and are capable of industrial application Analysis shows that a paradoxical relationship exists between patent law and access to medicines... [to full text]