Darbe atlikta teorinė specialiojo ugdymo sampratos probleminių klausimų, individualizuoto ir diferencijuoto ugdymo aspektų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Profesinių žinių, rengiant istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas, modifikuotų ir adaptuotų programų privalumų ir trūkumų analizė. Iškelta hipotezė: istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų rengimą, jų privalumus ir trūkumus lemia pedagogų didaktinis ir psichologinis pasirengimas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas – išsiaiškinti adaptuotų ir modifikuotų programų privalumus ir trūkumus, kokių žinių, gebėjimų ir praktinių įgūdžių pasigenda pedagogai, ugdydami specialiųjų poreikių vaikus, ar pasiruošęs mokytojas rengti adaptuotas ir modifikuotas programas. Tyrimo duomenys analizuojami statistiniais metodais (aprašomoji statistika, chi- kvadratas, aritmetinis vidurkis). Tyrime dalyvavo 225 istorijos ir geografijos mokytojai iš Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Pagėgių rajonų ir savivaldybių. Empirinėje dalyje nagrinėjamos istorijos ir geografijos modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, jų trūkumai ir privalumai, aptariami mokytojų profesinio bei psichologinio pasirengimo ugdant specialiųjų ugdymo(si) poreikių vaikus, klausimai. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Tyrimo duomenys, susiję su antro uždavinio sprendimu atskleidė, kad mokytojai dar ne visiškai pasiruošę rengti istorijos ir geografijos modifikuotas ir adaptuotas programas: daugiau... [toliau žr. visą tekstą] / Theoretically special educational didactical conception of problematically questioning, individual and differential educational aspects at comprehensive school analysis were done at work. Knowledge of career, preparing modified and adaptive programs of History and Geography , modified and adaptive programs, their advantages and disadvantages analysis. Hypothesis was suggested: all preparations of modified and adaptive programs of History and Geography, their disadvantages and advantages depend on didactic and psychological preparation of pedagogues . Testing was done, which had one main purpose - to find modified and adaptive programs merits and demerits, what kind of knowledge, competence and practical skills are miss pedagogues teaching special need students and if pedagogues are ready to prepare modified and adaptive programs. Statistical methods were used to make testing. About 225 History and geography pedagogues from Klaipėda, Šilute, Šilalė, Pagėgių districts took part in this testing. Modified and adaptive programs of History and Geography, their formation, merits and demerits, professional and psychological preparation of pedagogues, teaching special need students, other questions analyses in empirical section. The most important empirical conclusion: 1. Pedagogues are not ready to prepare modified and adaptive programs of History and Geography, more than half of respondents 67.0 told that they are not ready to prepare these programs , suitable ready are 24.6 and... [to full text]

Darbe atlikta teorinė integruoto (inkliuzinio) ugdymo sampratos, probleminių klausimų, ugdymo individualizavimo funkcijų bendrojo lavinimo mokykloje analizė. Iškelta hipotezė, kad modifikuotų ir adaptuotų programų rengimas bendrojo lavinimo mokyklose mokytojams mažai praktine patirtimi paremta sritis, kurią reikia tobulinti. Programų rengimo mechanizmas yra nebaigtas ir nuolatos tobulinamas. Anketinės apklausos metodu buvo atliktas tyrimas, kurio tikslas - atskleisti ir įvertinti adaptuotų ir modifikuotų programų taikymo bendrojo lavinimo mokykloje efektyvumo veiksnius, atkreipti dėmesį į pačią problemą, t.y. galbūt svarbiau ne programa, o mokymo kokybė, ar nesureikšminama programa, dėmesį atitraukiant nuo ugdymo proceso kokybės. Gautų tyrimo rezultatų analizė atlikta taikant aprašomosios statistikos metodus: skaičiuotas procentinis pasiskirstymas, aritmetinis vidurkis, reitingai, atlikta koreliacinė analizė. Statistinėms hipotezėms tikrinti taikytas chi-kvadrato kriterijus. Tyrime dalyvavo 111 bendrojo lavinimo mokyklų lietuvių kalbos ir pradinių klasių mokytojai. Empirinėje dalyje nagrinėjamas modifikuotų ir adaptuotų programų sudarymas, mokymo metodų taikymas, atliktas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių mokinių vertinimas, aptariami organizaciniai adaptuotų bei modifikuotų lietuvių kalbos programų rengimo klausimai ir problemos. Svarbiausios empirinio tyrimo išvados: 1. Pagrindiniai sunkumai, susiję su ugdymo turinio individualizavimu ir diferencijavimu: mokytojams... [toliau žr. visą tekstą] / In the paper the theoretical analysis of integrated (inclusive) education and problem questions, as well as analysis of education individualization functions in the mainstream school are performed. Hypothesis is set, that preparation of modified and adapted curricula in the mainstream schools is the area little supported by the teachers’ practical experience which is to be improved. Curricula preparation mechanism is incomplete and undergoes improvement. With the means of questioning survey a research was performed, sought to disclose and to assess the efficiency factors of adapted and modified curricula application in the mainstream school, to pay attention at the same problem, i.e. probably teaching quality is more important that the curriculum, whether the curriculum isn’t given prominence, taking the attention away from the education process quality. Analysis of the results obtained was performed using the descriptive statistical methods: percentage distribution, arithmetical means, ratings were calculated, correlation analysis was done. To check the statistical hypotheses, chi-square criterion was employed. 111 teachers of Lithuanian language and primary forms from mainstream schools participated in the survey. In the empirical part modified and adapted curriculum compilation, application of teaching methods are analysed, evaluation of the pupils with special needs is performed, organization questions and problems of modified and adapted Lithuanian language... [to full text]