SANTRAUKA Mokyklos pamokų nelankymas yra didelė problema tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje. Ji negali būti atsieta nuo šalies ekonomikos ir socialinės struktūros. Ši problema siejama su skurdu, bedarbyste, piknaudžiavimu alkoholiu, narkotikais, žema šeimos socialine padėtimi bei pakitusiomis socialinėmis vertybėmis. Kitaip tariant, mokyklos nelankymas – socialinė problema, reikalaujanti sisteminio sprendimo ir apimanti švietimo, socialinės, teisinės apsaugos ir kitų institucijų veiklą. Tyrimo tikslas: ištirti mokytojų nuomones apie pagrindines mokyklos nelankymo priežastis bei mokytojų pastangas šią problemą spręsti ugdymo metodų ir santykių su mokiniais palaikymo priemonėmis. Darbe keliami šie uždaviniai: nustatyti kiek tiriamosiose mokyklose mokiniai per mokslo metus praleidžia pamokų; sužinoti mokytojų nuomonę apie pagrindines mokinių nelankymo priežastis slypinčias šeimoje, mokykloje; ištirti mokytojų ir mokinių tarpusavio santykius; nustatyti klasės auklėtojų santykius su auklėtojais; atskleisti kokius metodus naudoja mokytojai, siekdami sudominti mokinius; ištirti mokytojų nuomonę apie mokinių tarpusavio santykius; išsiaiškinti kas padeda spręsti mokinių nelankymo problemas. Savo darbe lyginau keletą mokyklų tirtais aspektais. Tyrime dalyvavo 86 mokytojai iš 3 mokyklų (viena miesto ir dvi kaimo mokyklos). Tyrimas atliktas anketinės apklausos būdu. Apibendrinant gautus tyrimo rezultatus galima daryti išvadą, kad mokytojai mano, jog dauguma tėvų sudaro sąlygas savo... [toliau žr. visą tekstą] / School’s nonattendance is a big problem not only in Lithuania but in the whole world. It can‘t be dissociate from national economy and social culture. This problem relates with poverty, unemployment, alcoholism, the drug habit, bad family social position and because of changes in social worthies. In other words school’s nonattendance is social problem which needs systematic solution because it is includes work of education, social sphere, legalese and other institutes. The subject of research is to know teachers’ opinion about school’s nonattendance reasons and to show teachers efforts in solving this problem by training methods and keeping terms with students. The tasks of my work is to assess how many lessons through school year misses students in exploratory schools; to know teachers opinion about main students nonattendance reasons which comes to school and family; to explore teachers and students, form master‘s and pupils intercommunion and to know teachers opinion about that; to educe methods which use teachers to interest students; to ascertain who helps to solve students nonattendance reasons. In my work I compared some schools in research dimensions. In research participated 86 teachers from 3 schools (one town school and two village schools). Work methods: questionnaire survey. The main conclusion: teachers think that most of the parents allow their children attending school. However parents have problems to let them to school because of hard material situation... [to full text]

Magistro darbo tikslas - analizuoti mokytojų ir socialinių pedagogų požiūrį į socialinio pedagogo funkcijas ir atlikti šių požiūrių lyginamąją analizę. Tyrime dalyvavo 198 respondentai: 59 socialiniai pedagogai ir 139 mokytojai. Tyrimas buvo atliktas Telšių apskrityje. Anketinės apklausos metodu (anketa sudaryta Andriuškevičienės (2005)) tirta mokytojų ir socialinių pedagogų požiūris į socialinio pedagogo funkcijas. Tyrimo hipotezė: tikėtina, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina mažiau palankiai nei patys socialiniai pedagogai. Atlikus tyrimą nustatyta, jog mokytojai socialinio pedagogo funkcijas vertina teigiamai, tačiau 40,83 proc. socialinio pedagogo funkcijų vertinamos kaip nelabai svarbios ar nesvarbios. Pastebėta, jog socialiniai pedagogai savo atliekamas funkcijas vertina teigiamai, tačiau nemažą dalį sudaro neutralus ir neigiamas vertinimai. Išanalizavus duomenis pagal pasirinktą kintamąjį – darbas ugdymo klasėse – nustatyta, jog mokytojai teigiamai vertina socialinio pedagogo funkciją – individualų darbą su mokiniu, o bendradarbiavimą su institucijomis bei darbą su pedagogais, mokyklos administracija vertina nepalankiai. Nustatyta, jog nepriklausomai nuo darbo stažo, tiek mokytojai, tiek socialiniai pedagogai neigiamai vertina darbo su pedagogais, mokyklos administracija bei bendradarbiavimo su institucijomis funkcijas. Taip pat atskleista, jog mokytojai darbo su pedagogais ir mokyklos administracija funkciją laiko svarbesne (10 proc. daugiau), nei... [toliau žr. visą tekstą] / Aim – to analyze the approach to the functions of teachers and social pedagogues and to carry out the comparative analysis. The study included 198 respondents: 59 social pedagogues and 139 teachers. The study was carried out in Telsiai district. The approach of teachers and social pedagogues to the functions of social pedagogue was investigated by questionnaires (questionnaires made by Andriuskeviciene (2005)). Hypothesis: it is likely that teachers are less favourable of the social pedagogues functions than social pedagogues themselves. The study found that teachers assess the functions of social pedagogue positively, however, 40,83 percent of social pedagogue‘s functions were assessed as not very essential or insignificant. It was noted that social pedagogues assess their own functions positively, but there was a fair part of neutral and negative evaluations. After the analysis of selected variable – work in training classes – it was found that teachers are positive with the function of social pedagogue – individual work with a student, and the collaboration with institutions and work with teachers, school administration evaluate adversely. It was found that, regardless of seniority, teachers and social pedagogues assess working functions with teachers, school administration and co-operation with institutions. It also revealed that teachers work with teachers and school administration is more important (10 percent more) that the co-operation with the authorities... [to full text]