Iš vandens paukščių gausiausiai Lietuvoje paplitę yra Antinių Anatidae šeimos paukščiai. Šis darbas pasirinktas norint išanalizuoti Lietuvoje perinčių ančių rūšių migracinius kelius bei jų pokyčius Vakarų Palearktikoje ir sudaryti žieduotų ančių radimviečių žemėlapius. Migracinių kelių nustatymas gali praversti aplinkosaugos srityje ar kitose srityse, pvz., paukščių gripo ar kitų paukščių pernešamų ligų prevencijai. Šiame darbe nusprendžiau aprašyti antinių šeimos genčių – Tadorna, Anas, Aythya, Bucephala bei Mergus Lietuvoje perinčias rūšis. Šios rūšys pasirinktos dėl Lietuvoje esamų jų žiedavimo duomenų. Darbo metu gauti žiedavimo duomenų analizės rezultatai rodo, kad per paskutiniuosius dešitmečius, kintant aplinkos sąlygoms ir dėl antropologinio poveikio, patikimai kinta daugelio ančių rūšių migraciniai keliai (atstumai tarp žiemaviečių ir perimviečių, sustojimo vietos) ir formuojasi dalinai migruojančios ar sėslios populiacijos. Išnagrinėjus gausiausių Europoje žiemojančių ančių rūšių pasiskirstymą, žiemavietes ir ilgalaikius jų pokyčius, nustatyta, kad pastaraisiais metais ženkliai sutrumpėjo Lietuvoje žieduotų didžiųjų ančių Anas platyrhynchos migracinis kelias. Jeigu 1950-1970 metais Lietuvos didžiosios antys žiemodavo daugiausia Prancūzijoje ir Anglijoje, tai pastaraisiais dešimtmečiais dauguma jų žiemoja Lenkijoje ir ties pietrytine Baltijos pakrante (Švažas ir kt., 2001). Tą patvirtina ir mano darbe atliktos žiedavimo duomenų analizės rezultatai. Vienas iš šio... [toliau žr. visą tekstą] / The overview of the status of several duck species breeding in Lithuania (Shelduck Tadorna tadorna, Mallard Anas platyrhynchos, Shoveler Anas clypeata, Teal Anas crecca, Garganey Anas querquedula, Wigeon Anas penelope, Pintail Anas acuta, Gadwall Anas strepera, Tufted Duck Aythya fuligula, Pochard Aythya ferina, Ferruginous Duck Aythya nyroca, Common Goldeneye Bucephala clangula, Common Merganser Mergus merganser and Red-breasted Merganser Mergus serrator) was provided, using analysis of available published data. The analysis of migratory routes of these species in the Western Palearctic based on literature analysis is presented. Ringing recoveries maps of duck species ringed in Lithuania and found in foreign countries, or ringed in foreign countries and recovered in Lithuania, were produced by means of analysis of all available long-term data collected in the Lithuanian Bird Ringing Centre. The direct ringing recoveries maps were produced for most common in Lithuania duck species. Particularly informative ringing recoveries maps, produced by means of analysis of large number of long-term recoveries, were provided for Mallard, Tufted Duck, Pochard and certain other species wintering mainly in Europe. For long-distance migrants (Shoveler, Pintail and Garganey) ringing recoveries available in Lithuania reflect only staging sites of these species, as there are almost no recoveries available from their key wintering sites located in Africa. The mitochondrial DNA (D-loop of mtDNA)... [to full text]

Reziumė Darbe tiriamas margojo upėtakio paplitimas, biologija, populiacinė ir genetinė struktūra Lietuvoje. Tyrimai buvo atliekami 2002-2005 m.m. 15-oje Lietuvos upių ir upelių, priklausančių 5 upių baseinams: Neries, Šventosios, Ventos, Žeimenos ir Merkio. Nustatyta, kad upėtakis paplitęs daugiau nei 180 upių, tokių upių kriterijai atitinka pagrindinius lašišinėms upėms keliamus reikalavimus: žema vidutinė vandens temperatūra (maksimali vidutinė vandens temperatūra vasaros metu nesiekia +12Co), geras prisotinimas deguonimi ištisus metus (ištirpusio vandenyje deguonies kiekis >7 mg/l), žemas eutrofizacijos lygis (vagos užaugimas <30%), didelis vidutinis srovės greitis (>0,3 m/s). Tirtose upėse aptiktos 32 žuvų ir apskritažiomenių rūšys priklausančios: 7 būriams ir 12 šeimų. Gausiausia rūšimis buvo karpinių žuvų šeima, net 16 rūšių. Nustatyta, kad margasis upėtakis, tirtose upėse, kartu su kūjagalviu, šlyžiu, raine ir strepečiu sudarė bendrijos branduolį (remiantis Johnsen‘u (1978) tai konstantinės rūšys). Daugiametis (2002-2005 m. m.) vidutinis upėtakių tankis buvo 8,57 ind/100m2 ir svyravo 6,00-10,54 ind/100m2 ribose, vidutinė biomasė buvo 313,35 g/100m2 ir varijavo 251,04-359,06 g/100m2 ribose. Pagal upėtakių tankį amžinėse grupėse ryškiai išsiskyrė 0+ ir 1+ amžiaus grupių individai, (51,30 ir 34,03% populiacijos), o pagal biomasę dominavo 1+ ir 2+ amžinės grupės (38,27 ir 29,15 % populiacijos). Greičiausiai upėtakiai auga pirmaisiais gyvenimo metais. 0+ upėtakiai... [toliau žr. visą tekstą] / SUMMARY Distribution, biology, population and genetic patterns of brown trout (Salmo trutta fario L.) in Lithuanian evaluated on this master thesis. Data were collected during 2002-2005 years in 15 rivers in the Neris, Sventoji, Venta, Zeimena and Merkys river basins. There are more than 180 rivers where lively populations of brown trout are found in Lithuanian. Those rivers comply with Salmon rivers requirements and have favourable characteristics for salmonidae fishes: low average annual water temperature (<+12oC); fine oxygen regime all-year round (disolved oxygen amount > 7 mg/l); low level eutrophication and flow exceeding 0,3 m/s. 32 species of fishes and cyclostomata subject to 7 orders and 12 families were found in the investigated rivers. Majority of species (16) belongs to Cyprinidae family. Brown trout, bullhead, stone loach, minnow and dace were most abundant constant species and form core in fish communities in investigated rivers. Mean annual density of brown trout was 8,57 ind./100m2 and varied from 6,00 to 10,54 ind/100m2 , mean biomass was 313,35 g/100m2 and varied in 251,04-359,06 g/100m2 range. 0+ and 1+ age brown trout were most abundant among all age groups (take 51,30 and 34,03% part on population), biomass dominant age groups were 1+ and 2+ (38,27 and 29,15 %). Maximum pace or growth observed on first year living. 0+ age group trout reached 9,12 cm of length (L) and 7,9 g weight (Q, g); 1+ - 16,77 cm length and 50,1 g weight. Pace of growth depends on... [to full text]