Magistro darbo objektas – Kaišiadorių muziejus. Darbo tikslas – atskleisti vieno iš Lietuvos lokalių muziejų veiklos specifiką ir apibrėžti šios veiklos reikšmę rajono kultūrai. Darbo uždaviniai: išanalizuoti Kaišiadorių muziejaus veiklą; palyginti lokalių muziejų veiklos formas. Naudojantis muziejų veiklą sąlygojančių dokumentų analize bei Kaišiadorių muziejaus svetainės ir Lietuvos muziejų svetainės pateikta medžiaga, Kaišiadorių muziejaus fondų ir veiklos analize, interviu ir lyginamuoju metodais, išanalizuota Kaišiadorių muziejaus veikla (rinkiniai, mokslinė-tiriamoji veikla, leidybinė veikla, muziejaus darbuotojai, muziejaus patalpos, lėšos, Kaišiadorių muziejaus socialinis vaidmuo), prieita prie išvados, kad Kaišiadorių muziejus, nuo savo kūrimosi pradžios kaupdamas ir autentiškus kultūros paminklus, ir įvairiapusišką informaciją apie Kaišiadorių rajoną, turi potencialių galimybių tenkinti pagrindinius rajono žmonių kultūrinius ir socialinius poreikius. Magistro darbas gali būti naudingas savivaldybių muziejų darbuotojams, kultūros istorijos ir muziejininkystės tyrinėtojams, muziejininkystės dėstytojams ir studentams bei visiems besidomintiems šiuolaikinės muziejininkystės ir kultūros galimybėmis. / The goal of Kaišiadorys Museum is to store, preserve and popularize the cultural and nature values of the municipality of Kaišiadorys region. The preservation of values is being coordinated with the education and cultural service for the society. The main problem of this museum is how to realize the activities of the modern museum which are connected with the development of the functions of culture, education and information and how to become the part of the infrastructure of culture and heritage together with the library because of the complicated local conditions. The activity of the local museum which has no rooms for exhibitions, displays, educational programs and other events has not being investigated in Lithuania yet. Two similar local museums are being compared with the activity of Kaišiadorys Museum: Museum of Prienai region (founded in 1995) as one more museum from Kaunas district and Museum of Molėtai region (founded in 1991, opened for visitors in 1997) which has it’s own internet pages. The activity of the recent ten years is being compared. Subject of investigation: Kaišiadorys Museum as an example of the local museum. Goal of investigation: to determine the particularity of one local museum of Lithuania and it‘s importance to the culture of the region. Tasks of investigation: 1. to analyse the activities of Kaišiadorys Museum, 2. to compare the forms of activities of the local museums. Methods of investigation: 1. analysis of the scientific literature, 2... [to full text]

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Disertacijoje, remiantis XIX a. Lietuvoje kolekcionuotų rinkinių ir jų raiškos analize, siekiama apibendrinti to meto visuomenės požiūrį į istorijos ir kultūros paveldą bei rekonstruoti jo sampratą ir reikšmes. Darbe tiriama, kaip ir kokius konkrečius savos praeities ir savos tapatybės vaizdinius kūrė XIX a. Lietuvos visuomenė, interpretuodama kaupiamą kultūros paveldą; kokios reikšmės buvo suteikiamos paveldo objektams; kaip šie mentaliniai konceptai keitėsi. Kolekcionavimas kaip reiškinys Europoje ypač išpopuliarėjo nuo XVIII a. II pusės. Šis procesas neaplenkė ir Lietuvos, kur XIX a. radosi privatūs ir vieši rinkiniai, formavosi antikvarinė rinka, o spaudoje apie paveldo objektus, jų rinkinius gyvai diskutavo, dalinosi informacija ir mokslininkai, ir kolekcininkai. XIX a. rinkiniuose kaupti istorijos ir kultūros paveldo objektai pavieniui atliko tik ženklo ar simbolio funkciją, o kaip visuma bylojo apie juos rinkusių asmenų pasaulėžiūrą, perteikė jų kurtus idėjinius naratyvus. Visuomenės dalyvavimas, kaupiant praeities objektus kaip kultūrinės savasties ir tradicijos dalį, tuo pačiu skatino pažinti ir interpretuoti šį paveldą, tokiu būdu išreiškiant bendrumo jausmą, konstruojant ir puoselėjant kolektyvinę atmintį, kuriant bendrą tapatybę. / The aim of dissertation – on the basis of the analysis of the collections compiled in the 19th century Lithuania and their expression, to generalise the perspectives of the society on the cultural heritage and to reconstruct perceptions about it and associated meanings. The research analyses how and what specific images of its past and its identity the society was creating through the interpretation of the cultural heritage, what changes these mental constructs had undergone over time, and what meanings were attached to the items of the relevant cultural heritage. As a European phenomenon, collecting became popular from the second half of the 18th century. Lithuania was also part of this process, where the compilation of both private and public collections, the formation of the antiquities market started in the 19th century. In the collections of the 19th century, the objects of cultural heritage, taken individually, performed only the function of the sign or symbol. Taken as a whole, they cast light on the worldview of their compilers, and recounted their ideological narratives. Conscious participation of the society in the accumulation of objects of the past as part of their cultural identity and tradition encouraged one to familiarise oneself and to interpret this heritage, thereby expressing the feeling of commonality in the construction and cherishing of the collective memory while creating a common identity.

Darbe nagrinėjamos postmodernizmo teorijos atsiradimo ištakos ir termino vartojimo istorija. Pateikiami autorių svarstymai apie postmodernizmo sampratos susiformavimą. Aptariamos naujosios muzeologijos šalininkų išskirtos naujo postmodernaus muziejaus veiklos kryptys: komunikacija, edukacija bei rinkodara. Atlikus tyrimą, darbe pateikiamos 9 Lietuvos muziejininkų nuomonės apie muziejų (apie lankytojus, jų istorinės savimonės bei kūrybiškumo ugdymo būdus, dabartinio muziejaus trūkumus, modernaus muziejaus viziją ir kt.). 2007 m. patvirtinta „Muziejų modernizavimo programa“, truksianti iki 2015 m. Šioje programoje numatytus tikslus ir uždavinius galima skirti į dvi dalis – materialųjį muziejų modernizavimą ir nematerialųjį muziejų modernizavimą. Į materialiojo muziejaus modernizavimo sąvoką įeina pastatų renovavimas, ekspozicijų atnaujinimas bei naujų eksponatų įsigijimas. Tuo tarpu nematerialusis muziejų modernizavimas apima muziejininkų gebėjimų tobulinimą bei Lietuvos integralios muziejų informacinės sistemos kūrimą. Atlikus tyrimą darbe pateikiami 5 muziejaus darbuotojų požiūriai į muziejų modernizavimo procesą Lietuvoje. / The present Paper deals with the beginning of Postmodernism theory and history of usage of the aforementioned term. Contemplations of different authors regarding formation of Postmodernism conception are provided.Trends of a new postmodern museum activities distinguished by supporters of the new museology are discussed. Three major activities, i.e. communication, education, and marketing, are distinguished. Opinions of 9 Lithuanian museologists on museum (on visitors, methods for development of their historical self-consciousness and creativity, drawbacks of a contemporary museum, vision of a modern museum, etc.) are provided in the Paper upon completion of a research. “Programme for Modernisation of Museums” which shall be implemented by 2015 was approved in 2007. Aims and tasks specified in the aforementioned Programme may be divided into two parts: material modernisation of museums and immaterial modernisation of museums. The conception of material modernisation of museums includes renovation of buildings, renewal of expositions and acquisitions of new exhibits. Meanwhile, immaterial modernisation of museums includes improvement of museologists’ skills and creation of an integral Lithuanian museum information system. 5 attitudes of museum employees towards the process of museum modernisation in Lithuania are provided in the Paper upon completion of the research.