In the present-time society, where constant and intensive changes of life take place, where the idea of lifelong learning is being focused on, educational systems as well as the situation of school’s and pedagogues’ activities are undergoing changes. The significance of teachers’ constant up-dating increases; not the finite knowledge but the ability to constantly learn, improve one’s personality and professional skills become the main feature of professional mastery. Exactly this is the point towards which the system which is being formed at the moment for improvement of pedagogues is oriented in order to provide conditions for every teacher to constantly improve one’s own competency; it also reduces the gap between institutions training pedagogues and schools which undergo changes. Training of music teachers who are able to effectively strive for aims of musical education always has been among the most topical and problematic issues; that is why a special role falls on lifelong professional improvement of music teachers themselves. In order to ensure successfulness of this process, researches which disclose peculiarities of self-improvement of music teachers and factors which predetermine it are a must. The present study explores the demands and conditions for self-improvement of music teachers in the context of lifelong learning. It is aimed to disclose the factors which stimulate and limit professional self-improvement as well as to assess existing educational conditions... [to full text]

Dėmesys individualiojo vokalinio ugdymo problematikai tampa aktualus, kalbant apie būsimuosius muzikos mokytojus, kurie, siekdami užtikrinti visavertį savo ugdytinių tobulėjimą, turi įgyti tvirtą vokalinių žinių, gebėjimų ir įgūdžių pagrindą, plėtoti ne tik savo dalykines, bet ir bendrąsias kompetencijas, pasiruošti naujų pedagoginių vaidmenų atlikimui. Disertacijos tyrimo tikslas – parengti būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategiją. Ginamieji disertacijos teiginiai: 1. Vokalinis ugdymas yra vienas iš pagrindinių muzikinio ugdymo komponentų, todėl būsimiesiems muzikos mokytojams būtini išugdyti vokaliniai gebėjimai ir įgūdžiai. 2. Individualusis vokalinis ugdymas sudaro palankias sąlygas individualizuoti ugdymo turinį ir technologijas, prisitaikyti prie konkretaus būsimojo muzikos mokytojo poreikių ir galimybių. 3. Holistiniu požiūriu ir ugdomų vokalinių gebėjimų bei įgūdžių psichinio ir fizinio aspektų derme pagrįsta individualiojo vokalinio ugdymo strategija yra svarbi, plėtojant muzikos mokytojo vaidmenis ir ugdant kompetencijas. Remiantis mokslinės literatūros, dokumentų analize ir empirinio tyrimo, grįsto kiekybinio ir kokybinio metodų derinimu, rezultatais sukurta būsimųjų muzikos mokytojų individualiojo vokalinio ugdymo strategiją, kuri suprantama kaip organizuotas, tikslingas veiksmų planas, skirtas numatytam ilgalaikiam tikslui pasiekti – optimizuoti būsimųjų muzikos mokytojų rengimą, įvardijant pagrindinius principus, strategijos... [toliau žr. visą tekstą] / Attention granted to problems of individual vocal education becomes urgent having in mind future music teachers who have to acquire vocal knowledge, master fundamentals of vocal abilities and skills, develop their both subject–specific and generic competences, prepare for new teachers’ educational roles to ensure their learners’ overall improvement. The aim of the research – to work out strategy of future music teachers’ individual vocal education. The following theses are to be defended: 1. Vocal education is one of the main components of musical education, therefore it is essential for future music teachers to acquire vocal abilities and skills. 2. Individual vocal education creates favourable conditions for individualizing education content and technologies with regard to the needs and potentialities of a particular future music teacher. 3. Strategy of individual vocal education grounded on a holistic approach and harmony of psychic and physical aspects of vocal abilities and skills, is crucial in increasing music teachers’ roles and competence development. Drawing on the results of the research dissertation, strategy of future music teachers’ individual vocal education was developed. Strategy here is understood as an organized, expedient plan of activities to achieve a long-term effect – to optimize future music teachers’ training, indicating its main principles, strategy objectives and defining strategy components – education content and education technologies.

Peculiarities of the expression of artistic individuality of future teachers are analysed in the dissertation. Problem of the investigation has been formulated: in what way and what impact the musical activity can exert on artistic individuality of future music teachers and to what extent this impact can be optimised. The model of the expression of artistic individuality of future music teachers has been created and substantiated both theoretically and empirically. The model encompasses the components of reflexivity, creativity, high artistic value and responsibility. Manifestations of artistic individuality in musical activity of future teachers and the level of expression of these manifestations, interrelations between components of artistic individuality and their dependence on the external factors (the type of higher education institution that provides different musical education (university, non-university) and the year the students are in, as well as internal factors (musical abilities, artistic experiences and recognition of the significance of values) have been revealed by the diagnostic examination. Statistically significant changes in the expression of artistic individuality of future music teachers have been determined and strategies for developing the expression of artistic individuality of future music teachers have been brought out and tested in the course of the education project. On the basis of the data of the research work the basic brought out strategies... [to full text] / Disertacijoje analizuojami būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos muzikinėje veikloje ypatumai. Iškelta mokslinė problema: kaip ir kokią įtaką muzikinė veikla gali daryti būsimų muzikos mokytojų meninei individualybei ir kiek šią įtaką įmanoma optimizuoti. Sudarytas ir teoriškai bei empiriškai pagrįstas būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos modelis, apimantis refleksyvumo (išreiškiamo per muzikos interpretavimo autentiškumą, savo gebėjimų vertinimą ir savo orumo jautimą), kūrybiškumo (per muzikos interpretavimo originalumą, vertinimų savitumą ir išgyvenimų intensyvumą), meniškumo (per muzikos interpretavimo harmoningumą, vertinimų gilumą ir išgyvenimų estetiškumą) ir atsakingumo (per prisiėmimą atsakomybės už muzikos kūrinių interpretavimą, vertinimų dorovingumą ir pareigos jautimą) komponentus. Atlikus diagnostinį tyrimą atskleista būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės muzikinėje veikloje apraiškos, jų tarpusavio sąsajos, raiškos lygis, priklausomybė nuo išorinių (aukštosios mokyklos tipo ir studentų kurso) bei vidinių (muzikiniai gebėjimai, meniniai išgyvenimai ir vertybių reikšmingumo pripažinimas) veiksnių. Atlikto ugdymo projekto metu atskleisti meninės individualybės raiškos pokyčiai ir pagrįstos būsimų muzikos mokytojų meninės individualybės raiškos plėtojimo strategijos. Remiantis atlikto disertacinio tyrimo rezultatais, pateiktos rekomendacijos pedagogams muzikos mokytojų rengimo praktikoje taikyti praktiškai patikrintas... [toliau žr. visą tekstą]