Magistro darbe nagrinėjami sandorių, sudarytų dėl apgaulės ir suklydimo, pripažinimo negaliojančiais teoriniai ir praktiniai aspektai. Lietuvos teisinėje literatūroje nagrinėjama tema nepakankamai analizuota, tačiau tema aktuali, kadangi vienas dažniausių teismų praktikoje pasitaikančių sandorių nuginčijimo pagrindų yra būtent sandorių sudarymas apgaulės ar suklydimo įtakoje. Darbe aptariama sandorio negaliojimo samprata, negaliojančių sandorių klasifikacija, analizuojamos sandorių sudarytų dėl suklydimo ir apgaulės pripažinimo negaliojančiais galimybės bei šių sandorių negaliojimo teisinės pasekmės. Pateikiama sandorių sudarytų dėl suklydimo ir sandorių sudarytų dėl apgaulės takoskyra. Daug dėmesio darbe skiriama teismų praktikos nagrinėjamu klausimu analizei, apibendrinama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, susijusi su darbo tema. Kartu atskleidžiamos teisinio sureguliavimo problemos, iškylančios sandorių, sudarytų suklydimo ir apgaulės įtakoje, pripažinimo negaliojančiais metu. Naudojant lyginamąjį metodą, darbe atskleidžiama Lietuvos ir užsienio valstybių - Vokietijos, Prancūzijos, Italijos, Lenkijos ir Rusijos - sandorių, sudarytų suklydimo ir apgaulės įtakoje, teisinis reglamentavimas. Darbo pabaigoje pateikiamos autoriaus išvados ir pasiūlymai dėl atitinkamų įstatymo normų tobulinimo. / This magistrate's study deals with theoretical and practical aspects of invalidity of transactions concluded under the influence of mistake and fraud. This theme has not been discussed enough in Lithuanian legal literature, but it is topical because one of the most common grounds to contest the transaction are mistake and fraud. This study analyse the concept of invalid transaction, the general classification of such transactions, possibilities to avoid a transaction concluded under the influence of mistake and fraud, also the differences of transactions which are concluded under the influence of mistake and which are concluded under the influence of fraud. Much attention is devoted to analysis of interpretation and application of legal rules found in Lithuanian Supreme Court's decisions. Moreover this study deals with the generalization of court decisions concerned to this study, also unclose of problems of law regulation during avoidance of transactions concluded under the influence of mistake and fraud. Comparative method is used to compare legal regulation of invalidity of transactions concluded under the influence of a mistake and fraud in Lithuania and other countries, like Germany, France, Italy, Poland and Russia. Finally author gives the conclusions and proposals to improve laws.

Sudarydami sandorius asmenys siekia tam tikro teisinio rezultato: sukurti naujas, pakeisti ar panaikinti turimas civilines teises ir pareigas. Laisva asmenų valia ir sutikimas su visomis konkretaus sandorio sąlygomis yra esminė kiekvieno sandorio galiojimo prielaida. Tačiau tai yra tik siekiamybė, kadangi praktikoje ne visuomet ir ne visi sandoriai sudaromi esant teisingai išreikštai šalių valiai dėl sandorio objekto, terminų, atlygintinumo, sandorio įvykdymo pobūdžio ar kitų būtinųjų sąlygų. Nors kiekviena demokratinė teisinė valstybė įstatymais ir kitais teisės aktais stengiasi užtikrinti sandorių bei tarp sandorio šalių susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, ji taip pat privalo nustatyti sąlygas, kuriomis šalis, sandoriu neišreiškusi tikrosios savo valios ar išreiškusi ją klaidingai, įgyja teisę visiškai ar iš dalies atsisakyti ir paties sandorio, ir iš jo kylančių teisių bei pareigų. Tiek civilinės teisės tradicijos valstybėse, tiek ir bendrosios teisės tradicijos valstybėse tarp tokių sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų kaip apgaulė, prievarta, asmens neveiksnumas, įgaliojimų viršijimas bei kitų yra ir vienos ar abiejų sandorio šalių suklydimas. Kaip ir kitų sandorio pripažinimo negaliojančiu pagrindų atveju, taip ir esant suklydimui, teismo sprendimas priklauso ne tik nuo teisingo faktinių aplinkybių nustatymo ir įvertinimo, bet ir nuo tinkamo aktualių teisės normų išaiškinimo bei pritaikymo. Suklydimo doktriną ir jos sąsają su sandorių... [toliau žr. visą tekstą] / When entering into contracts persons expect some kind of legal result: either to create new civil rights and duties, or to change or withdraw those they already have. Free will of the persons and consent towards all provisions set out in a particular contract is the essence of the validity of that contract. However, it can only be considered to be an aim, whereas in practice not each and every contract is concluded having as a pre-condition correctly expressed will with regard to the object, terms, nature of execution or other material provisions of the contract. Even though each democratic judicial state is aiming at securing the stability of contracts, civil rights and duties of persons, it also has to determine rules when and under what conditions persons having mistakenly expressed their will are entitled to fully or partially rescind the contract as well as rights and duties arising out of it. Both, civil law countries and common law countries among such grounds as fraud, duress, incapability, entitling one to make the contract voidable, also have a ground called mistake, whether it be unilateral or mutual. Law with regard to doctrine of mistake is very complex and not always clear. Courts not just have to interpret and apply those unclear laws correctly, they also have to find the balance between two conflicting basic statutory principles: principle stating that “contract is valuable, therefore if there is a possibility not to declare it invalid, it should be left as... [to full text]