Magistro baigiamajame darbe nagrinėjamas farmakologinio budrumo teisinis reguliavimas. Pirmajame skyriuje analizuojama farmakologinio budrumo sąvoka, rūšys, pateikiama trumpa farmakologinio budrumo istorija. Antrame skyriuje analizuojami šiuo metu galiojantys Europos Sąjungos teisės aktai, reglamentuojantys farmakologinį budrumą, palyginant juos su 2012 m. liepą įsigaliosiančiais teisės aktais, pabrėžiant esminius pakeitimus ir jų reikšmę Europos Sąjungos farmakologinio budrumo sistemai. Trečiajame skyriuje yra atliekama Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių farmakologinį budrumą, analizė bei įvertinamas nacionalinės farmakologinio budrumo sistemos efektyvumas. / The legal regulation of pharmacovigilance is overviewed in this master thesis. In the first part the concept, sorts and history of pharmacovigilance are analysed. In the second part the current European Union legislation on pharmacovigilance is analysed, comparing it to legislation that will come into force in july, 2012, pointing to the main changes and its meaning to the European Union system of pharmacovigilance. In the third part Lithuanian legislation on pharmacovigilance is analysed and the efficiency of national system of pharmacovigilance is assessed.

Magistro baigiamajame darbe bus išanalizuoti Lietuvos farmakologinio budrumo reglamentavimo pasikeitimai, iškeltos nepageidaujamų reakcijų ar kitų su vaistiniu preparatu susijusių kėblumų nustatymo, vertinimo ir pranešimo problemos bei pateikti siūlymai, kaip šias problemas spręsti. Pirmoje darbo dalyje teoriniu požiūriu bus tiriamas farmakologinis budrumas lietuvoje. Antroje dalyje bus nagrinėjamas atliktas tyrimas, kuriuo norima išsiaiškinti dėl kokių dažniausių nepageidaujamų reakcijų pacientai kreipiasi. / Master's thesis will analyze changes of pharmacovigilance regulatory in Lithuania, brought adverse reactions or other drug-related embarrassment identification, assessment and reporting problems and give suggestions on how to address these issues. On first part will be studied theoretically pharmacovigilance in Lithuania. On second part will be examined the study, what are the adverese reactions in wich patients complain.

Tikslas: Išanalizuoti Lietuvos visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į pacientams suteikiamą informaciją apie galimus vaistų nepageidaujamus poveikius. Darbo metodika: Tyrimui atlikti buvo taikomas analizės metodas – anketavimas. Apklausta 230 farmacijos specialistų dirbančių visuomenės vaistinėse. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS 17.0 versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti MS Excel 2007 programa. Rezultatai: Daugumos farmacijos specialistų (98,2%) nuomone, teikti informaciją apie NRV yra būtina. Pagrindiniai veiksmai, pacientui pasireiškus NRV, yra paciento nukreipimas pas gydytoją (93,8%) arba konsultavimas (73,0%). Tik 4 proc. respondentų nesusiduria su problemomis teikiant informaciją susijusią su NRV. Pagrindiniai barjerai iš farmacijos specialisto pusės yra laiko (83,7%) bei žinių (57,2%) trūkumas, o iš paciento pusės – nenoras išklausyti suteikiamos informacijos (63,9%), nedrąsa klausti (44,6%), konfidencialumo (42,1%) bei išsilavinimo (41,6%) trūkumas. Nustatyta, kad ne visos vaistų grupės yra vienodai svarbios suteikiant informaciją apie NRV (p<0,05). Pagrindinės vaistų grupės yra antidepresantai (82,4%), krešumo sistemą veikiantys vaistai (82,4%), antibiotikai (79,4%), antipsichoziniai vaistai (73,5%) bei NVNU (67,6%). Išvados: 1. Farmacijos specialistų nuomone, informacijos apie NRV teikimas pacientams yra būtinas, tačiau ne visi sutinka, kad jis yra pagrindinis asmuo, galintis suteikti šią informaciją. Daugiau nei... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To analyze the attitude of pharmaceutical professionals working in Lithuanian community pharmacies towards providing information about adverse drug reactions. Methods: A questionnaire method was aplied during this research. 230 of 264 pharmacists working in community pharmacies participated in the survey (response rate 87,1%). Results: The majority of pharmaceutical professionals (98,2%) believed that the provision of information about adverse drug reactions (ADRs) is necessary. 97,8% of respondents said that they spoke to patients about reported adverse effects to drugs.The main pharmacists actions after receiving information that patients experienced ADRs were consulting (93,8%) or reffering the patient to a doctor (73,0%). Almost all (96%) respondents told that they have problems when providing information about ADRs. 3 out of 4 specialists point out that the main problem is the lack of time. Approximately half of them think that they lack of knowledge to provide such information. Problems encountered from the patient‘s side is their unwillingness to listen to the information provided (63,9%), timidity to ask for such information (44,6%), lack of privacy (42,1%) and education (41,6%).It was found that not all drug groups are equally important in providing information about ADRs (p<0,05). The main groups of medicines are antidepressants (82.4%), coagulation system drugs (82.4%), antibiotics (79.4%), antipsychotics (73.5%) and NSAIDs (67.6%). Conclusion: According... [to full text]