Šis tyrimas biomedicinos mokslui pateikia naujų duomenų apie galimybes ir pasiruošimą teikti vieną iš sveikatos priežiūros sistemos paslaugų – farmacinę paslaugą. Darbo tikslas – atskleisti farmacinės paslaugos sampratą ir prielaidas sociumo kaitos kontekste ir, remiantis farmacijos specialistų požiūriu bei pacientų lūkesčiais, pateikti rekomendacijas farmacinei paslaugai tobulinti. Darbe tiriama farmacinės paslaugos prielaidos ir samprata, remiantis Lietuvos farmacinę veiklą reglamentuojančiais norminiais aktais. Teoriniu atžvilgiu tyrime atskleistas farmacinės paslaugos daugiamatiškumas, principai ir funkcijos praplečia požiūrį į farmacijos specialistą, kuris, teikdamas farmacinę paslaugą, atlieka plačias socialines, taip pat ir sveikatos priežiūros specialisto funkcijas. Išanalizavus problemas, su kuriomis susiduria farmacijos specialistai, teikdami farmacinę paslaugą, ir įvertinus veiksnių, mažinančių galimybes suteikti pilnavertę paslaugą, įtaką, pateikiamos rekomendacijos, kurių įgyvendinimas padėtų tobulinti farmacijos specialistų veiklą. Pacientų lūkesčių ir farmacijos specialistų nuomonės analizė sudaro sąlygas įvertinti priežastis ir numatyti modelius, kaip užtikrinti tinkamą tarpusavio bendradarbiavimą, lemiantį gerą farmacinės paslaugos kokybę. / The sociologic data from the study showed the possibility and readiness to introduce the pharmacy service as a part of the health care services. The aim of this research was to develop the concept of, and preconditions for, the pharmacy service in the context of the social changes, and to offer recommendations for the improvement of the service, according to the attitudes of pharmaceutical specialists and expectations of patients. Preconditions for, and the concept of, the pharmacy service are analyzed in the context of the modern pharmacy regulations of the Republic of Lithuania, which has not yet been done in other research works. The theoretical analysis discloses the multidimensionality, the fundamentals and functions of the pharmacy service and creates a comprehensive view of the pharmaceutical specialist who performs multiple social and health care functions while providing the pharmacy service. Based on the analysis of problems occurring in the pharmacist’s work as well as on the evaluation of factors influencing the provision of a high-quality pharmacy service, recommendations are given in this work, which may improve the quality of pharmacists’ activities. Research findings may help to adjust the pharmaceutical specialists’ education programmes, develop a strategy for avoidance of internal and external barriers in the pharmacy sector, improve the pharmacy service and make it more accessible to the public.

Tikslas: Remiantis slapto paciento metodika ištirti galimybę įsigyti antibiotikus Lietuvos visuomenės vaistinėse be recepto ir įvertinti pacientui suteikiamą informaciją konsultacijos metu. Uždaviniai: 1. Nustatyti galimybę įsigyti antibiotikus be recepto Lietuvos visuomenės vaistinėse. 2. Palyginti antibiotikų išdavimą be recepto slaptam pacientui simuliuojant alerginio rinito ir peršalimo simptomus. 3. Įvertinti pacientui suteikiamą informaciją, kai antibiotikai išduodami be recepto. 4. Išanalizuoti pacientui pateikiamą informaciją, kai antibiotikai be recepto neišduodami. Metodika: Tyrimui naudota slapto paciento metodika. Tyrimas vykdytas nuo 2011 m. rugsėjo iki 2012 m. birželio mėn. Tyrimo metu aplankyta 264 Lietuvos visuomenės vaistinės 4 Lietuvos miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ir Alytuje. Tyrimo metu buvo pateikti du skirtingi scenarijai: vaistinėje buvo simuliuojamos peršalimo ir alerginio rinito simptomai. Surinkta informacija buvo žymima tyrimo formoje. Duomenys analizuoti statistine programa SPSS 17.00. Rezultatai: 8 proc. (p<0,001) iš aplankytų vaistinių išdavė antibiotikus be recepto. Antibiotikai dažniau buvo išduoti simuliuojant peršalimo simptomus – 10 proc. ir rečiau simuliuojant alerginio rinito simptomatiką - 5 proc. Daugiau nei pusė farmacijos specialistų (57 proc.), kurie atsisakė išduoti antibiotikus, tęsė bendravimą su pacientais. 45 proc. farmacijos specialistų, atsisakiusių išduoti antibiotikus, kaip priežastį, nurodė sveikatos įstatymą, 17... [toliau žr. visą tekstą] / Aim: To explore availability of antibiotics without prescription in Lithuanian community pharmacies and to evaluate the provision of appropriate health information. Tasks: 1. To identify potential to obtain antibiotics without prescription in community pharmacies 2. Compare antibiotics issuing when cold and allergy rhinitis are simulating. 3. To evaluate information for patient when antibiotics are issued. 4. To estimate information for patient when antibiotics are not issued. Methodology: A research was developed based on the methodology of secret patient. Total 264 pharmacies in 4 different Lithuanian cities were visited. Study was performed from September 2011 through June 2012. Two different cases were presented at pharmacies. The secret patient tried to buy amoxicillin without providing a prescription for cold symptoms and for allergy rhinitis symptoms. The reason for dispensing or refusing to dispense antibiotics was recorded in standardized visit form. Data were entered and analyzed with the SPSS Statistics 17.0 package. Results: Antibiotics were dispensed in 8 % (p<0,001) of visited pharmacies. They were obtained from 10% of pharmacies when cold was simulated and from 5% of pharmacies when allergic rhinitis was simulated. More than half pharmacy specialists (57 %), that refused to sell antibiotics without prescription continued consultation. 45 % of visited pharmacy specialists refused to dispense antibiotics because of health law. Pharmacy specialists from 17 % of... [to full text]

Tikslas: Išanalizuoti Lietuvos visuomenės vaistinėse dirbančių farmacijos specialistų požiūrį į pacientams suteikiamą informaciją apie galimus vaistų nepageidaujamus poveikius. Darbo metodika: Tyrimui atlikti buvo taikomas analizės metodas – anketavimas. Apklausta 230 farmacijos specialistų dirbančių visuomenės vaistinėse. Tyrimo duomenys apdoroti naudojant SPSS 17.0 versiją. Darbe pateikiami grafikai ir lentelės sudaryti MS Excel 2007 programa. Rezultatai: Daugumos farmacijos specialistų (98,2%) nuomone, teikti informaciją apie NRV yra būtina. Pagrindiniai veiksmai, pacientui pasireiškus NRV, yra paciento nukreipimas pas gydytoją (93,8%) arba konsultavimas (73,0%). Tik 4 proc. respondentų nesusiduria su problemomis teikiant informaciją susijusią su NRV. Pagrindiniai barjerai iš farmacijos specialisto pusės yra laiko (83,7%) bei žinių (57,2%) trūkumas, o iš paciento pusės – nenoras išklausyti suteikiamos informacijos (63,9%), nedrąsa klausti (44,6%), konfidencialumo (42,1%) bei išsilavinimo (41,6%) trūkumas. Nustatyta, kad ne visos vaistų grupės yra vienodai svarbios suteikiant informaciją apie NRV (p<0,05). Pagrindinės vaistų grupės yra antidepresantai (82,4%), krešumo sistemą veikiantys vaistai (82,4%), antibiotikai (79,4%), antipsichoziniai vaistai (73,5%) bei NVNU (67,6%). Išvados: 1. Farmacijos specialistų nuomone, informacijos apie NRV teikimas pacientams yra būtinas, tačiau ne visi sutinka, kad jis yra pagrindinis asmuo, galintis suteikti šią informaciją. Daugiau nei... [toliau žr. visą tekstą] / Objective: To analyze the attitude of pharmaceutical professionals working in Lithuanian community pharmacies towards providing information about adverse drug reactions. Methods: A questionnaire method was aplied during this research. 230 of 264 pharmacists working in community pharmacies participated in the survey (response rate 87,1%). Results: The majority of pharmaceutical professionals (98,2%) believed that the provision of information about adverse drug reactions (ADRs) is necessary. 97,8% of respondents said that they spoke to patients about reported adverse effects to drugs.The main pharmacists actions after receiving information that patients experienced ADRs were consulting (93,8%) or reffering the patient to a doctor (73,0%). Almost all (96%) respondents told that they have problems when providing information about ADRs. 3 out of 4 specialists point out that the main problem is the lack of time. Approximately half of them think that they lack of knowledge to provide such information. Problems encountered from the patient‘s side is their unwillingness to listen to the information provided (63,9%), timidity to ask for such information (44,6%), lack of privacy (42,1%) and education (41,6%).It was found that not all drug groups are equally important in providing information about ADRs (p<0,05). The main groups of medicines are antidepressants (82.4%), coagulation system drugs (82.4%), antibiotics (79.4%), antipsychotics (73.5%) and NSAIDs (67.6%). Conclusion: According... [to full text]