Dabartiniai gydytojai bronchinei astmai gydyti turi tikrai veiksmingų bei patikrintų medikamentų, visgi dažnai išlieka nesėkmingo gydymo ar nepakankamai geros šios ligos kontrolės problema. Šiuolaikiniai tyrimai rodo, jog vien tik biologiniai, medicininiai ar ekonominiai faktoriai nepaaiškina nesugebėjimo pasiekti ligos kontrolės priežasčių, todėl ypatingą dėmesį, susijusį su nesugebėjimu pasiekti astmos kontrolės, skiria psichosocialiniams faktoriams. Taigi šiuo tyrimu siekėme analizuoti psichologinių veiksnių sąsajas su astmos kontrole: bandėme įvertinti ir aprašyti kaip astma sergantys paaugliai bei jų mamos suvokia ligą ir kaip ligos suvokimas (tiek pačių sergančių vaikų, tiek jų mamų) yra susijęs su paauglių jaučiamu nerimo lygiu; taip pat bandėme analizuoti kaip sergančių paauglių ir jų mamų ligos suvokimas, paauglių nerimo lygis yra susiję su astmos kontrole. Tyrime naudojome Eiser (1995) sukurtą paauglio ligos suvokimo skalę, March (1997) multidimensinę nerimo skalę vaikams, standartizuotą astmos kontrolės klausimyną bei Bonner, Hardy, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) tėvų suvokto vaiko ligos patyrimo skalę. Tyrime dalyvavo 60 astma sergančių paauglių ir jų mamų. Paauglių amžius svyruoja nuo 11 iki 18 metų. Mūsų tyrimo rezultatai rodo, kad kuo negatyviau paauglys suvokia savo ligą, tuo jo nerimo lygis yra aukštesnis. Taip pat rezultatai parodė, kad kuo mama arba paauglys suvokia negatyviau astmą, tuo ir kitas iš dviejų linkęs negatyviau ją suvokti. Šio... [toliau žr. visą tekstą] / Nowadays doctors have really effective and certified medicament to cure bronchial asthma. However, the problem of unsuccessful treatment and insufficient control of this illness still remains. Recent research shows that only biological, medical and economic factors do not explain the inability to control the cause of the illness, thus special attention is paid to psychosocial factors. The link between psychological aspects and asthma control was analyzed in this research. An attempt was made to evaluate and describe the way teenagers suffering from this illness and their mothers perceive the illness and the way this perception (both of sick children and their mothers) is connected with the level of anxiety felt by teenagers. The illness perception both of sick teenagers and their mothers and the connection between the level of anxiety and asthma control also were studied in the research. Perceived illness experience scale created by Eiser (1995), multidimensional anxiety scale for children by March (1997), standardized asthma control questionnaire and parent experience of childhood illness scale by Bonner, Guill, McLaughlin, Schweitzer, Cartier (2006) were used in the research. 60 teenagers ill with asthma and their mothers were involved in the research. The age of teenagers ranged from 11 to 18. The results of our research proved the connection between two factors: the more negative perception of illness of teenager is, the higher level of anxiety becomes. The research also... [to full text]

Tyrimo tikslas – nustatyti gabių mokinių intelekto ir nerimo sąsajas keturioliktaisiais – penkioliktaisiais gyvenimo metais. Šiuo darbu siekiama nustatyti ar gabūs mokiniai patiria aukštesnį nerimo lygį, juos lyginant su vidutinius gabumus turinčiais mokiniais ir ar geriau besimokantys vaikai patiria aukštesnį nerimo lygį lyginant su prasčiau besimokančiais vaikais. Taip pat buvo siekiama sužinoti ar vaikų mokymosi pažangumas priklauso nuo tėvų mokslinių pasiekimų ir ar gabių moksleivių tėvai yra labiau išsilavinę. Tyrimas buvo atliekamas naudojant R. Amthauerio IST-70 testą, vaikų intelektui nustatyti, nerimo lygiui nustatyti buvo naudotas T. A. Нeмчин „Nerimo pasireiškimo skalės“ antrasis testas. Šiomis metodikomis buvo ištirti vienos Kauno gimnazijos 199 mokiniai iš 8 devintųjų klasių, 3 anketos buvo atmestos, dėl neatsakytų klausimų. Gabiųjų mokinių kategorijai buvo priskirti tie mokiniai, kurių IQ lygus arba didesni už 115. Tyrimas atskleidė, kad nerimo lygis nesusijęs su tuo ar vaikas yra gabus, ar pasižymi vidutiniais gebėjimais, statistiškai reikšmingas skirtumas nestebimas (p>0,05). 44,4% geriau besimokančių mokinių patiria aukštą nerimo lygį kai tuo tarpu aukštą nerimo lygį patiria tik 25,3% prasčiau besimokančių mokinių, šios grupės statistiškai reikšmingai skiriasi (p<0,019). Tyrimas atskleidė, kad moksleivių intelektiniai gebėjimai nesusiję su lyties faktoriumi, bet nerimo lygis susijęs – mergaitės pasižymi didesniu nerimu nei berniukai (p<0,0001). Buvo nustatyta... [toliau žr. visą tekstą] / The aim of the work is to determine a connection between intellect and anxiety of gifted pupils of age 14-15 and to find out whether gifted pupils experience a higher level of anxiety compared to pupils of the average talent, as well as whether pupils who learn well are more anxious than pupils who learn worse. This Master’s thesis also aims to analyze whether pupils’ progressiveness depends on their parents’ study achievements and whether pupils who learn well have better educated parents. R. Amthauer test (IST-70) was used to measure children’s intellect level and T. A. Нeмчин second test of The Scale of Anxiety Manifest was used to measure children’s anxiety level. These methods were used in a survey involving 199 9th year pupils from one Kaunas gymnasium, 3 questionnaires were rejected due to unanswered questions. Pupils, who IQ were equal or more than 115, were classified to gifted children. The research showed that the level of anxiety does not depend on whether a child is gifted or has an average talent, a statistically significant difference was not observed (p>0,05). 44,4 % of pupils who learn well experience a high level of anxiety compared to only 25,3 % of pupils who learn worse and also experience a high level of anxiety, a statistically significant difference was observed (p<0,019). The research also revealed that pupils’ intellectual capabilities do not depend on sex, but the level of anxiety does: girls are more anxious than boys (p<0,0001). It was established... [to full text]