Keiminės terasos Lietuvos teritorijoje yra aptinkamos Vėlyvojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos ledyno paliktame reljefe. Pagrindinis šio darbo tikslas – Vėlyvojo Nemuno apledėjimo srityje esančių keiminių terasų paplitimo, jų morfologijos, sandaros, kilmės ir padėties ištyrimas. Ankstesnėse publikacijose buvo tik konstatuojama keiminių terasų geomorfologinė padėtis ir aprašomi morfologiniai terasų požymiai. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinktas kartografinis. Keiminės terasos yra savarankiški ledyno pakraštiniai dariniai, susidarę tarp reljefo formų, susiformavusių supraglacialinėje ir terminoglacialinėje subaplinkose. Ledyno ledo dangos šlaitas buvo tik viena iš jas sudarančių nuogulų sedimentacinės erdvės ribų. Terasų vidinė sandara tiesiogiai priklauso nuo ją formavusių veiksnių. Pagal tai skiriamos fliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir mišrios akvaglacialinės keiminės terasos. Darbe pateikta klasifikacija paremta keiminių terasų Lietuvos teritorijoje morfologijos, morfometrijos ir sandaros tyrimais. Atlikti tyrimai svarbūs fundamentiniu aspektu, nes nustatyta skirtingų keiminių terasų tipų morfogenezė, sandara ir susidarymo paleogeografinės sąlygos, degraduojant Vėlyvojo Nemuno apledėjimo ledynui, gali būti panaudota kituose regionuose sprendžiant analogiškų formų susidarymo klausimus. Darbą sudaro 167 psl., 88 paveikslai, 1 lentelė. Literatūros sąraše 173 bibliografiniai pavadinimai. / Kame terraces in the territory of Lithuania are found in the Late Nemunas glaciation Baltija stage relief. Investigation of the distribution, morphology, composition, origin and position of kame terraces in the Late Nemunas glaciation area is the main objective of the present study. The previous publications merely contained statements about the geomorphological position of kame terraces and descriptions of morphological features of terraces. The research was carried out by cartographic method. Kame terraces are isolated glacier marginal formations deposited between the landforms that formed in supraglacial and terminoglacial environments. The ice slope of a decaying glacier only represented one of the boundaries of sedimentation space. The structure of terraces was directly affected by the forming factors. According to the forming factors, kame terraces are classified as glaciofluvial, glaciolacustrine and mixed aquaglacial. The presented classification is based on the studies of morphology, morphometry and structure of kame terraces in the territory of Lithuania. The conducted study has a fundamental value since the established morphogenesis, structure and palaeogeographical conditions of formation of different types of kame terraces, created by the decaying Late Nemunas glacier, can be used for solution of the formation issues of similar forms in other regions. The dissertation is comprised of 167 pages, 88 illustrations and one table. The list of references has 173... [to full text]

Keiminės terasos Lietuvos teritorijoje yra aptinkamos Vėlyvojo Nemuno apledėjimo Baltijos stadijos ledyno paliktame reljefe. Pagrindinis šio darbo tikslas – Vėlyvojo Nemuno apledėjimo srityje esančių keiminių terasų paplitimo, jų morfologijos, sandaros, kilmės ir padėties ištyrimas. Ankstesnėse publikacijose buvo tik konstatuojama keiminių terasų geomorfologinė padėtis ir aprašomi morfologiniai terasų požymiai. Pagrindiniu tyrimo metodu pasirinktas kartografinis. Keiminės terasos yra savarankiški ledyno pakraštiniai dariniai, susidarę tarp reljefo formų, susiformavusių supraglacialinėje ir terminoglacialinėje subaplinkose. Ledyno ledo dangos šlaitas buvo tik viena iš jas sudarančių nuogulų sedimentacinės erdvės ribų. Terasų vidinė sandara tiesiogiai priklauso nuo ją formavusių veiksnių. Pagal tai skiriamos fliuvioglacialinės, limnoglacialinės ir mišrios akvaglacialinės keiminės terasos. Darbe pateikta klasifikacija paremta keiminių terasų Lietuvos teritorijoje morfologijos, morfometrijos ir sandaros tyrimais. Atlikti tyrimai svarbūs fundamentiniu aspektu, nes nustatyta skirtingų keiminių terasų tipų morfogenezė, sandara ir susidarymo paleogeografinės sąlygos, degraduojant Vėlyvojo Nemuno apledėjimo ledynui, gali būti panaudota kituose regionuose sprendžiant analogiškų formų susidarymo klausimus. Darbą sudaro 167 psl., 88 paveikslai, 1 lentelė. Literatūros sąraše 173 bibliografiniai pavadinimai. / Kame terraces in the territory of Lithuania are found in the Late Nemunas glaciation Baltija stage relief. Investigation of the distribution, morphology, composition, origin and position of kame terraces in the Late Nemunas glaciation area is the main objective of the present study. The previous publications merely contained statements about the geomorphological position of kame terraces and descriptions of morphological features of terraces. The research was carried out by cartographic method. Kame terraces are isolated glacier marginal formations deposited between the landforms that formed in supraglacial and terminoglacial environments. The ice slope of a decaying glacier only represented one of the boundaries of sedimentation space. The structure of terraces was directly affected by the forming factors. According to the forming factors, kame terraces are classified as glaciofluvial, glaciolacustrine and mixed aquaglacial. The presented classification is based on the studies of morphology, morphometry and structure of kame terraces in the territory of Lithuania. The conducted study has a fundamental value since the established morphogenesis, structure and palaeogeographical conditions of formation of different types of kame terraces, created by the decaying Late Nemunas glacier, can be used for solution of the formation issues of similar forms in other regions. The dissertation is comprised of 167 pages, 88 illustrations and one table. The list of references has 173... [to full text]

Baigiamajame magistro darbe „Vamzdyno nuogulų tyrimas ir apibūdinimas“, apžvelgus mokslinės literatūros šaltinius, apibūdintos ant vamzdžių vidinių sienelių susidarančios nuogulos, kurių sudėtyje vyrauja geležies junginiai. Nagrinėjama, kokią įtaką vandens kokybei turi ant skirtingų medžiagų vamzdžių vidinių sienelių susidariusios nuogulos. Aptariama, kokios dėl nuogulų susidarymo iškyla problemos vandentiekio sistemoje. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Vandentvarkos katedros laboratorijoje buvo atliktas eksperimentas, sumontavus du eksperimentinius stendus. Juos sudarė skirtingų medžiagų (PE, cinkuoto plieno ir seno plieno) vamzdynų sistemos, kuriomis cirkuliavo skirtingos kokybės vanduo. Buvo nustatyta kiekybinė ir kokybinė nuogulų sudėtis. Kiekybinė sudėtis apibūdinta ChDS pokyčiu, esant skirtingai vandens išbuvimo trukmei vamzdyne. Kokybinę sudėtį apibūdina geležies, mangano junginių, amonio jonų, nitritų ir nitratų koncentracijos vandenyje. Tai pat nustatyta vamzdyno nuogulų granuliometrinė sudėtis. Atlikus tyrimus paaiškėjo, kad bendrosios geležies koncentracija mažiausia buvo PE, o didžiausia – seno plieno vamzdyno mėginiuose. PE vamzdyne mangano koncentracija didėjo ilgėjant vandens užsistovėjimo trukmei. Amonio jonų, nitritų ir nitratų kiekiai mėginiuose neviršijo higienos normų. PE vamzdynų nuogulų ChDS rodikliai buvo mažiausi abiejuose stenduose. Palyginus eksperimentinių stendų nuogulų mėginių rezultatus, paaiškėjo, kad ChDS reikšmės priklauso nuo vandens... [toliau žr. visą tekstą] / In the Master‘s Thesis "The research and characterization of pipeline scales" the literature review of scientific sources was described pipeline scales which contains predominantly iron compounds. The impact of water quality on the pipeline scales was investigated. Negative impact of the formation of pipeline scales on water distribution system was analysed. Experimental investigation was carried out in the laboratory scaled equipment at Water Management Department of VGTU. Experimental pipelines consist of different materials (galvanized steel, old steel and polyethylene (PE)) pipe system with circulated different water quality. The quantitative and qualitative composition of the scales was measured. The quantitative composition was described of the change of COD under different water age in to the different pipelines. The qualitative composition was described by iron, manganese compounds, ammonium, nitrite and nitrate concentrations in water. It was also set the particle size content of pipeline scales. Results showed that the lowest iron concentration was in PE pipe samples and the highest in an old steel pipe samples. The concentration of manganese increased with increasing duration of water age in PE pipe. Ammonium ions, nitrite and nitrate levels didn't exceed the requirements of hygiene norm. The lowest COD rates were in PE pipe scales in both laboratory scaled equipments. It was found that COD values depend on the quality of water that circulated in pipeline. It was... [to full text]