Nuosprendžio priėmimas ir paskelbimas Baudžiamųjų bylų nagrinėjimas užbaigiamas teismo nuosprendžio priėmimu, todėl logiška teigti, kad nuosprendis yra teisingumo vykdymo aktas, o teisingumas- valstybės pagrindas. Vykdant teismams teisingumą pagrindinė teismo pareiga – išspręsti teisinį konfliktą, objektyviai ištirti ir įvertinti visas bylos aplinkybes ir byloje priimti teisėtą ir pagrįstą nuosprendį. Magistro darbo tikslas – atskleisti teismo nuosprendžio priėmimo ypatumus, pateikti svarbiausias ir aktualiausias su tuo susijusias problemas, jas išanalizuoti ir pasiūlyti sprendimo būdus. Magistro darbe išanalizuota nuosprendžio teisinė charakteristika, apimanti: nuosprendžio sampratą ir reikšmę; priėmimo tvarkos ir sąlygų specifiką; dokumento surašymo tvarką ir formą; nuosprendžio paskelbimą, kaip sukeliančio tam tikrus teisinius padarinius. Pateikiama sukauptos medžiagos analizė bei patirtis ir suvokimas nagrinėjamais klausimais. Nagrinėti teoriniai ir praktiniai aspektai šia tema. Darbe ypač daug dėmesio skiriama nuosprendžio kaip ypatingo dokumento, surašymo tvarkai, formai ir turiniui. Pateikiamos konkrečios rekomendacijos nuosprendžio priėmimo ir paskelbimo klausimu. Magistro baigiamasis darbas susideda iš įžangos, trijų pagrindinių skyrių. Įvadiniame skyriuje aprašomas darbo aktualumas, darbo tikslas ir uždaviniai, bei metodai. Pirmajame darbo skyriuje nagrinėta nuosprendžio samprata ir reikšmė, nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimai. Antrajame darbo skyriuje... [toliau žr. visą tekstą] / Sentence passing and pronouncing Investigation of the criminal cases are being closed with the sentence of the court admission, so it is logical to affirm that the sentence is the act of justice and justice is the base of the state. The main responsibility of the court while implementing justice is to solve the legal conflict, unprejudiced investigate and estimate all the circumstances and pass legitimate and reasoned sentence. The purpose of the Master’s work is to reveal singularities of the acceptance of the adjudgement, introduce significant and actual problems, analyse them and suggest the ways of solution. In this Master’s final work the sentence’s legal characteristics are analysed, that involves the conception and meaning of the verdict, the specifics of order and conditions of submission the sentence, the order and form of filling the document, the publication of sentence, as raising particular legal consequences. The analysis of cumulative information and the experience on the issues raised is presented. Theoretical and practical aspects of the topic are researched. Particularly much attention to census order, form and content of the verdict as an extreme document is paid. The concrete recommendations about the passing and announcing the sentence are proposed. Final Master’s work decompounds of preface and three main chapters. The actuality of this work, the purpose, goals and methods are described in the preface. The conception and meaning of the sentence, the... [to full text]

Lietuvos Respublikos procesiniai įstatymai bei tarptautiniai teisės aktai garantuoja proceso dalyviams, nesutinkantiems su pirmosios instancijos teismo priimtu nuosprendžiu (sprendimu), teisę apskųsti jį aukštesnės instancijos teismui apeliacine tvarka. Tik apskundus pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą, bylos nagrinėjimas perkeliamas į aukštesnės instancijos teismą. Apeliacija, Lietuvos teisės tradicijų požiūriu, suvokiama kaip suinteresuoto asmens kreipimasis į apeliacinės instancijos teismą su prašymu peržiūrėti neįsiteisėjusį pirmosios instancijos teismo nuosprendį ar sprendimą ir jį panaikinti ar pakeisti dėl teismo padarytų faktinių ir teisinių klaidų. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, negali peržengti nustatytų bylos nagrinėjimo ribų. Tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso teisėje bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos apibūdinamos kaip tam tikri teisiniai rėmai, kurių teismas turi paisyti, nagrinėdamas bylą. Ribų nustatymas lemia bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme apimtį. Teisės teorijoje nėra vieningo požiūrio į apeliacinio proceso ribas: nesutariama, ar apeliacinis procesas turėtų reikšti bylos nagrinėjimą iš naujo, ar turėtų būti suvokiamas kaip priimto sprendimo arba nuosprendžio patikrinimas. Po Nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje atlikta visa eilė reformų apeliacinio proceso srityje. Civiliniame procese nuo visiškos apeliacijos modelio pereita prie dalinės apeliacijos modelio. Baudžiamojo... [toliau žr. visą tekstą] / Laws of the Republic of Lithuania and acts of international law guarantee the participants of the process the right to appeal against the decision of the court of the primary instance to the court of the higher instance in accordance to the appeal order in case the participants disagree with the decision. Only in case of the appeal against the decision of the court of the primary instance the investigation of the case is transferred to the court of the higher instance. From the point of view of the traditions of Lithuanian law, appeal is perceived as the appeal of the privy to the court of the higher instance with the request to reconsider the unenforced decision of the primary instance and to abolish or modify it due to factual or legal errors. However, the court of appeal instance investigating the case can not violate the determined limits of the case investigation. The limits of case investigation at appeal court in both penal and civil process codes refer to certain legal limits which must be obeyed by the court investigating the case. Determination of the limits define the scope of the case investigation at appeal court. There is no unified approach to the limits of appeal process in law theory. Arguments arise if appeal process might mean the case investigation anew or if it should be perceived as the examination of the decree or verdict. After the restitution of Independence in Lithuania a number of reforms have been accomplished in the sphere of appeal process. The... [to full text]