Praeito amžiaus devintajame dešimtmetyje Lietuvoje ėmė smarkiai augti nusikalstamumas, ko pasekoje šalyje vis dažniau pavienius nusikaltimus ir atskirus nusikaltėlius ėmė keisti organizuotas nusikalstamumas. Reaguodama į tai, valstybė nusprendė organizuoto nusikalstamumo sampratą įtraukti į BK bei nustatyti baudžiamąją atsakomybę už dalyvavimą šiame reiškinyje. Tokiu būdu 1993 m. įstatymų leidėjo dėka baudžiamasis įstatymas buvo papildytas nauju straipsniu, numačiusiu baudžiamąją atsakomybę už nusikalstamo susivienijimo organizavimą, vadovavimą ar dalyvavimą jo veikloje. Vieno šio nusikaltimo kriminalizavimo teisinių segmentų, t.y. nusikalstamo susivienijimo sudėties, analizė ir yra atliekama šiame darbe. Tyrimas pradedamas nuo nusikalstamo susivienijimo sampratos ir jo požymių aptarimo. Pristatant nusikalstamo susivienijimo sampratą, vadovaujamasi BK 25 str., kuriame nustatyta, kad nusikalstamas susivienijimas yra viena iš bendrininkavimo formų bei pateikiamas nusikalstamo susivienijimo apibrėžimas, kartu išskiriant būtinuosius jo požymius. Trumpai aptarus šiuos klausimus ir išryškinus svarbiausius nagrinėjamo klausimo probleminius aspektus, pereinama prie atsakomybės už nusikalstamą susivienijimą įtvirtinimo ir raidos Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme. Visų pirma akcentuojama tai, kaip ir kokiu būdu nusikalstamas susivienijimas buvo kriminalizuotas, tuomet pristatoma nusikalstamo susivienijimo sudėties evoliucija Lietuvos Respublikos baudžiamajame įstatyme, kartu... [toliau žr. visą tekstą] / In the eighties of the last century in Lithuania crime significantly increased, resulting in increasingly isolated individual criminal offenders and organized crime began to change. In response, the Government decided to incorporate the concept of organized crime in the Criminal Code of Lithuania and to establish criminal responsibility for participation in this phenomenon. In this way, in 1993 the legislature through the criminal law has been supplemented by a new article, which offered the criminal responsibility of organizing a criminal organization, leadership and participation in its activities. So this master thesis presents Analysis of the Corpus Delicti of Criminal Organisation. The master thesis starts with the concept of criminal conspiracy and its character. Presentation of the concept of a criminal organization, governed by Article 25 of the Criminal Code, which provides that a criminal organization is one of the forms of complicity and the definition of criminal conspiracy, with the minimum of its distinguishing features. After brief discussion of these issues and highlighted the key aspects we proceed to the unification of criminal liability for the establishment and development of the Lithuanian Criminal Code. In particular, the emphasis is how and in what way a criminal organization was criminalized, then proceeding with the evolution of the composition of a criminal organization Criminal Code of the Republic of Lithuania, along with how and why the... [to full text]

Šiame darbe nagrinėjamas organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo sąvokų santykis baudžiamojoje teisėje. Darbo tikslas yra išanalizuoti, kas sieja ir skiria šias bendrininkavimo formas, nustatyti jų atribojimo pagrindus bei pateikti pasiūlymus dėl jų raiškos perspektyvų. Darbe pristatomos tarptautinės bei ES baudžiamosios teisinės priemonės kovai su organizuotu nusikalstamumu. Darbo pagrindą sudaro organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo lyginamoji analizė įvairiais aspektais. Šios bendrininkavimo formos analizuojamos istoriniu aspektu, siekiant nustatyti, kurie požymiai pagal naująjį BK laikytini šių bendrininkavimo formų būtinaisiais požymiais, taip pat lyginamosios baudžiamosios teisės kontekste. Darbe analizuojamas bei lyginamas organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo baudžiamasis teisinis vertinimas, remiantis jų požymiais nustatinėjami šių bendrininkavimo formų panašumai bei skirtumai. Organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo sąvokų panašumai nagrinėjami susiformavimo laiko, nariams keliamų reikalavimų, susitarimo veikti bendrai ir tyčios priklausyti nusikalstamai grupei, tikslo bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo aspektais. Skirtumai nagrinėjami susiformavimo laiko, narių kiekio, susitarimo veikti bendrai intensyvumo pobūdžio, tikslo, tarpusavio ryšių pastovumo, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo aspektais. Požymiai yra lyginami tarpusavyje, taip pat su tarptautiniuose bei ES teisės aktuose numatytų sąvokų požymiais... [toliau žr. visą tekstą] / This paper analyses relation between the concepts of organized group and criminal association in the criminal law. The objective of the paper is to analyse what connects and what differs these forms of complicity, to set basic grounds of delimitation and to provide suggestions regarding their forms of expression. Paper presents international and EU criminal law measures for the confrontation of the organized criminal activity. Main principle of this paper is composed of the comparative analysis of organized group and criminal association on various aspects. These forms of complicity are analysed on the historical basis, in order to establish, what features according to the new criminal code are considered to be compulsory to these complicity forms, also in the context of comparative criminal law. Paper also analyzes and compares legal assessment of the organized group and criminal association, in accordance with the essential features – identifies similarities and differences of the complicity forms. Similarities of the organized group and criminal association concepts are analysed on the aspects of establishment time, membership requirements, agreement to act together and intentions to belong to a criminal group, roles and tasks assignation. Differences are analyzed in accordance with the establishment time, number of members, attitude regarding co-operation matters, objectives, internal communication and connection stability, roles and tasks assignation. Features are... [to full text]

Magistro darbo pagrindas yra nusikalstamo susivienijimo sudėties požymių ir jų probleminių aspektų analizė. Pirmoje dėstymo dalyje aptariama organizuoto nusikalstamumo ir pavojingiausios jo formos - nusikalstamo susivienijimo - samprata, jų istorinė raida, vystymasis Lietuvos Respublikos teisinėje sistemoje. Antroje dėstymo dalyje pateikiama formali galiojančio LR BK 249 str. analizė, apžvelgianti ne tik objektyviuosius ir subjektyviuosius nusikalstamo susivienijimo sudėties požymius, jų problematiką, bet ir sankciją bei atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ypatumus nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Trečioji dėstymo dalis, naudojant lyginamąjį metodą, skirta nusikalstamo susivienijimo normos, įtvirtintos LR BK, palyginimui su Rusijos, Vokietijos ir Italijos baudžiamųjų įstatymų nuostatomis, aptariant apibrėžimų, veikos požymių, sankcijų ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutų panašumus ir skirtumus, analizuojant, kuris įstatyminis reglamentavimas yra pranašesnis. Ketvirtojoje dėstymo dalyje nusikalstamas susivienijimas atribojamas tiek nuo kitų organizuotų nusikalstamos veikos formų, tiek nuo giminingų LR BK specialiosios dalies straipsnių. Kiekvienoje dėstymo dalyje išskirti ryškiausi probleminiai aspektai ir atitinkama autoriaus pozicija detaliai atspindėti magistro darbo išvadose. / The Master’s work focuses on the formal analysis of the most problematical features of the criminal rule of the criminal organization. In the first part of the work the author defines the concepcion of the organized crime and the most dangerous form of it – the criminal organization. Moreover there are emphasized the historical evoliution of the organized crime and the criminal organization. The second part concretizes the object of the work and talks about the most problematical aspects of the article 249 (“The Criminal Organisation”) of Lithuanian Criminal Code, also including the aspects of the sanction and the exemption from the criminal amenability. In the third part of the work the author compares the article 249 of Lithuanian Criminal Code with the legal regulation of foreign countries: Russia, Germany and Italy. In the end the legal rule of the criminal organization is compared with other forms of organized crime and other rules of Lithuanian Criminal Code.