Magistro baigiamajame darbe išanalizuota ir įvertinta savivaldybėse bei seniūnijose teikiama socialinė parama šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus Lietuvoje, iškeltos valstybės teikiamos socialinės paramos administravimo problemos bei pateikti pasiūlymai, kaip spręsti iškilusias problemas. Teorinėje darbo dalyje yra aptariama šeimos politika, jos tipai bei šeimos samprata; analizuojami dokumentai reglamentuojantys socialinę paramą šeimai Lietuvoje bei institucijos atsakingos už paramos šeimai skyrimą; aptariamos šiuolaikinės viešojo valdymo reformos viešojo administravimo procese ir reformos modelio kūrimas. Praktinėje darbo dalyje yra nagrinėjamas socialinės paramos teikimas šeimoms auginančioms nepilnamečius vaikus Kupiškio ir Vilniaus savivaldybėse bei seniūnijose. Apibrėžiamos pagrindinės problemos teikiant socialinę paramą ir problemų sprendimų gairės. / Master thesis analyzed and evaluated an offer social support for the families rising minor children in municipalities and wards, warded state of social assistance provided of administrative problem and to make suggestions how to solve the problems. The family policy is discussed in the theoretical part of this work, the types and the concept of family; analyzed documents which are regulating social support for the family and institutions which are responsible for the support award for the Lithuania families. In the practical work part are considered social support for the families raising minor children of Kupiškis and Vilnius municipalities and wards. Are defined the main problems by providing social support ant the solutions guidelines of problems solving.

„Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“. Daug valstybių greitai reaguoja į pakitusią šeimos padėtį, dėl to kylančias demografines, socialines ir ūkines problemas. Ilgą laiką visuomenėje vyravo konservatyvusis požiūris į moteris, buvo laikomasi patriarchalinio šeimos modelio, kada moters pagrindinė pareiga buvo auginti vaikus, tuomet dar nebuvo plėtojami darbo ir šeimos derinimo modeliai. Vėliau tobulėjant visuomenei, buvo pradėti modernizuoti šeimos politikos principai, atsirado šeimos ir darbo derinimo galimybės. Moterys norėdamos kuo greičiau grįžti ir toliau įsitraukti į darbo rinką savo mažus vaikus užrašo į ikimokyklinių įstaigų vaikų sąrašus. Tačiau tokia registracija dar neužtikrina tikrosios vietos vaikų darželyje. Taigi šiame darbe ir bus siekiama atskleisti ir išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų tikrąją probleminę situaciją. Šio darbo tikslas – atlikti ikimokyklinių įstaigų sistemos plėtros politikos analizę. Darbe stengiamasi patvirtinti arba paneigti hipotezę, kad pakeistas ikimokyklinių įstaigų finansavimo modelis (būtent „pinigai paskui vaiką“ finansavimo įvedimas), leistų sureguliuoti rinką ir pašalinti problemą – ikimokyklinių įstaigų trūkumą. Darbo tikslui pasiekti ir išsikeltai hipotezei patvirtinti arba paneigti keliami uždaviniai: • Išnagrinėti politikos ir ikimokyklinio ugdymo politikos sąvokas. • Išanalizuoti ikimokyklinių įstaigų trūkumo probleminę situaciją ir apibrėžti pagrindinę problemą; • Pateikti ir išanalizuoti ikimokyklinio ugdymo įstaigų... [toliau žr. visą tekstą] / For long in the society predominated conservative attitude towards woman, patriarchal family model was kept, when woman’s main duty was to bring up children, then there were not being developed work and family coordination models. Later when the society began improving the principles of family policy were begun to modernize, possibilities of family and work coordination emerged. Women were eager to return and indulge in employment market, so they record their little children on to the list of preschool institutions. Though such recording doesn’t ensure a real place of children in the kindergarten. So the aim of theses is to reveal and analyze real problematic situation of preschool institutions. The goal of the work is to do the analysis of preschool institutions systems development policy. Here it is tried to prove or to negate the hypothesis that the changed model of preschool institutions financing (i.e. “money after a child” – financing establishing) would let regulate the market and would eliminate the problem – lack of preschool institutions. In the hypothesis dependent variable is the lack of preschool institutions; independent variable is a changed model of financing preschool institutions (“money after a child” financing establishment). To achieve goals and to accertain the hypothesis or to negate it certain tasks are raised: • To analyze policy and preschool institutions policy conceptions. • To analyze problematic situations and define the main problem. • To... [to full text]

Paramos šeimai politika – tai vyriausybinių institucijų veiksmai ir socialinių ekonominių priemonių kompleksas, skirtas šeimos struktūros ir gyvenimo kokybės modeliavimui. Šeimos politika pastaruoju metu sugrįžta į Europos valstybių socialinės politikos centrą. Vis daugiau šalių pripažįsta poreikį imtis aktyvių šeimos politikos veiksmų. Lietuvoje pakanka strateginių dokumentų, kurie tiksliai ir aiškiai pristato šeimos raidos ir šeimos gyvenimo sąlygų situaciją. Dauguma šiuose dokumentuose numatytų tikslų ir veiksmų krypčių yra orientuotos į dabartines Lietuvos šeimos problemas, derina šiuolaikinį požiūrį į šeimos politiką. Tačiau kita vertus, opia problema išlieka šių tikslų, uždavinių realizavimas. Todėl dabartinė paramos šeimai politika Lietuvoje dažniausiai suprantama siaurąja prasme, orientuota į pininigės paramos šeimoms, augančioms vaikus, vystymą. Siekiant užtikrinti šeimos gerovę Lietuvoje yra taikomos šios pagrindinės paramos šeimai priemonės: nėštumo, motinystės/tėvystės atostogos ir mokamos pašalpos, vienkartinė išmoka gimus kūdikiu, išmokos šeimoms su vaikais bei piniginė socialinė parama nepasiturinčioms šeimoms. Papildomai socialinė parama gali būti teikiama mokiniams iš mažas pajamas gaunančių šeimų. Tuo tarpu aprūpinimas būstu, lankstesnių užimtumo formų, vaikų priežiūros paslaugų plėtojimas, nepaisant tam tikrų pokyčių, vis dėlto išlieka problema. Darbe pristatomas kiekybinis tyrimas, skirtas nustatyti moterų požiūriui į valstybės teikiamą paramą šeimai... [toliau žr. visą tekstą] / Family support politics is the complex of governmental institution actions and social economical measures. These measures are intended to shape the structure and good quality life of family. Lately many European countries started paying more attention to the politics of the family. More and more countries recognize the importance and need of taking an active part in it. There are enough delegated legislations which accurately and clearly define family development and situation of family life in Lithuania. Most of the objectives of those documents are oriented towards current family problems and deals with contemporary world view and politics of the family. On the other hand, realization of those objectives is still a problem in Lithuania. That is why contemporary family politics is understood in narrow meaning: that it is oriented only towards development of financial support to families that have children. Seeking to ensure welfare of the families in Lithuania, government provides the following support: pregnancy, motherhood/ fatherhood vocations, benefits are paid, onetime payments are paid after the birth of the child, payments for families that have many children, payments and social support for needy families. Additional social support might be given to school children who are from families with lower income. In spite of all the changes some support forms are still problematic. For instance, provision of accommodation, child care services, more flexile work schedules... [to full text]

Bakalauro baigiamajame darbe nagrinėjama šeimos politika ir jos įgyvendinimo Lietuvoje vertinimas. Baigiamąjį darbą sudaro dvi dalys. Pirmoje dalyje nagrinėjama šeimos politika teoriniu aspektu. Apžvelgiami šeimos politikos principai tarptautiniuose dokumentuose ir šeimos politikos ypatumai įvairiose šalyse. Antroje baigiamojo darbo dalyje pristatomas Šeimos politikos ir jos įgyvendinimo Lietuvoje tyrimas. Pagrindinis tyrimo tikslas - išanalizuoti šeimos politiką ir jos įgyvendinimą Lietuvoje, remiantis Plungės rajono savivaldybės atveju. Tyrimo eigoje siekta nustatyti labiausiai vertinamas paramos šeimai formas, įvertinti finansinę paramą ir Plungės miesto organizacijų veiklą, įgyvendinant šeimos politiką. Tyrimo rezultatai rodo, kad gyventojai nėra patenkinti valstybės vykdoma veikla ir šeimos politikos įgyvendinimą vertina blogai. Daugumos gyventojų netenkina Plungės organizacijų veikla, įgyvendinant šeimos politiką. / Bachelor thesis examines family policy and its implementation in Lithuania rating. Thesis consists of two parts. The first part deals with theoretical aspects of family policy. A reviewing of the principles of international family policy and family policy features in different countries. In second part is presented family policies and their implementation in Lithuania investigation. The main purpose of investigation is to examine family policy and its implementation in Lithuania, using Plunge district municipality ase. During the investigation of the study was determined the most valued forms of family support, financial support and Plunge organizations actions in the implementation of family policy. The survey shows that people aren`t meet with states activities and family policies actions assess in bad way. Most people aren`t satisfy with Plunges organizations actions in the implementation of family policy.