Bakalauro darbe analizuojamos nuteistųjų dalyvavimo socioedukacinėje veikloje galimybės. Vienas iš svarbiausių būdų, siekiant apsaugoti nuteistąjį nuo socialinės atskirties, – humaniškas poţiūris į nusikaltėlį, maksimalios pataisos įstaigos pastangos vykdant socioedukacines programas. Šiaulių tardymo izoliatoriaus ūkio aptarnavimo būryje buvo atliktas kokybinis tyrimas. Jo respondentai – 8 nuteistieji, kurių amţius nuo 20 iki 36 metų. Kokybiniu tyrimu, naudojant pusiau struktūruotą interviu, siekta plačiau ištirti nuteistųjų galimybes dalyvauti tokiose socioedukacinės veiklos srityse: švietimo(si), darbinės veiklos, kultūrinės (meninės, sportinės, religinės). Taip pat siekta suţinoti, kaip nuteistieji vertina organizuojamą socioedukacinę veiklą bei galimybes joje dalyvauti. Tyrimu nustatyta, jog pataisos įstaigoje vykdoma socioedukacinė veikla nepakankamai produktyvi ir sisteminga. Nors nuteistieji gali dalyvauti švietimo(si), darbinėje ir laisvalaikio kultūrinėje veikloje, tačiau galimybės ribotos bei nepakankamai tenkinami nuteistųjų poreikiai: šviečiamosios paskaitos monotoniškos, šviečiamoji literatūra pasenusi, nevedamos profesinio rengimo paskaitos, darbo įrankiai seni, nėra galimybių naudotis naujomis technologijomis, neskatinama kūrybinė bei religinė veikla. Įţvelgiamos ir teigiami vykdomos socioedukacinės veiklos aspektai: vedamos bendrojo lavinimo pamokos, suteikiama galimybė uţsiimti darbine veikla, taip pat sportuoti. Nepaisant trūkumų, galima teigti, jog... [toliau žr. visą tekstą] / There are analysed abilities of participation of convicts in socioeducational activities in my bachelor work. One of the important ways, where is sought to protect a convict that he or she would not stay in a social disjuncture, is a human attitude towards a convict, maximum endeavour of correctional institutions doing socioeducational programmes. I have done a qualitative research. It was done in Economy Service Team of Šiauliai Remand Prison. There were eight of 20 – 36 years old respondents in this research. The purpose of this research was to explore more about convicts’ abilities to take part in the socioeducational activities such as education, work, cultural activities (art, sport, religion) departments. Furthermore, there was important to know how convicts evaluate organized sovioleducational activities and their ability to take part in them. There was used a demi-structural interview for this research. The research shows that socioeducational activities in the correctional institution are not enough efficient and systematic. Although convicts may participate in all education and working, cultural and leisure activities but abilities of participation is restricted and requirements of the convicts are not supplied: educational lectures are monotonous, educational literature is outdated, vocational training courses are not available, tools are outdated, it is not possible to use new technologies, encourage creativity and religious activities. There are and the strongest... [to full text]

Teisti asmenys įvardijami kaip socialiai pažeidžiami, todėl išėjęs į laisvę tampa visuomenės problema: neturi darbo, būsto, jų išsilavinimas menkas, o artimieji dažnai nutraukia ryšius su buvusiais kaliniais. Neturintys išsilavinimo ar žemo išsilavinimo lygio asmenys patiria daugiau sunkumų integruojantis į darbo rinką, o dalyvavimas visuomeniniame gyvenime būna apribotas. Dažnai, nesulaukę tinkamos pagalbos, marginalinei grupei priskiriami asmenys, įvykdo naują nusikaltimą, sugrįžta į kalėjimą ir taip uždaras ratas sukasi toliau. Labai svarbu Pataisos įstaigose nuteistiesiems įgyti pradinį, pagrindinį ir profesinį išsilavinimą, išsaugoti turimus darbo įgūdžius, įgyti naujų, paklausių darbo rinkoje profesijų, ugdyti motyvaciją keistis. Nuteistųjų edukacinė veikla ir įvairaus pobūdžio užsiėmimai PI yra labai svarbus faktorius, dažnai lemiantis sėkmingą integracijos į visuomenę procesą. / Education of convicts in correctional institutions should become a relevant issue to all society because a negative attitude towards ex-convicts, which has been prevailing for many years, often turns against the society itself. The ex-convict becomes a problem of the society due to subjective and objective reasons, i.e. he/she is unemployed, does not have a dwelling place, he/she has poor education and rather often the relatives of the ex-convict terminate their relations with him/her. Moreover, the psychological state of the ex-prisoner is unstable due to which the situation becomes even more complicated.