Objective of the research – to educe the evolution the regime of the martial law in the Republic of Lithuania 1919 – 1940, factors determining it, while analyzing and assessing the most important political, institutional, social aspects of this phenomenon and their interactions. / Tyrime yra siekiama atskleisti Karo padėties režimo Lietuvos Respublikoje 1919 – 1940 m. raidą, išanalizuoti bei įvertinti šio reiškinio svarbiausius politinius, institucinius, socialinius aspektus, jų sąveikas.

Nagrinėjant civilinės metrikacijos problemą buvo svarbu paţiūrėti į buvusią tuo metu teisinę padėtį. Tam tikslui buvo nagrinėjami visi nuolatinėse Pirmosios Respublikos konstitucijose esantys straipsniai liečiantys šeimą, jos padėtį. Taip pat naudotasi ir kitais įstatymais, nagrinėti Pilietybės, Pavardţių keitimo įstatymai. Nereikėtų pamiršti ir kitos srities – baţnyčios ir valstybės santykių. Lietuva priėmusi krikštą tapo katalikiška šalimi, kur laikui bėgant minėtos konfesijos atstovai sudarė daugumą gyventojų. Buvo jaučiama nemenka katalikų dvasininkų įtaka valstybės gyvenime: švietime, politiniame gyvenime. Gerus santykius tarp abiejų pusių galėtų iliustruoti tokie faktai, kaip 1919 m. Vatikano pripaţinimas Lietuvą de facto, vėliau ir pripaţinimas de jure, uţmegzti diplomatiniai santykiai ir konkordato pasirašymas. Siekis įteisinti civilinę metrikaciją skatino laisvamanius veikti. Vienas ryškiausių tokių kovotojų buvo laisvamanybės sąjūdţio vienas iš įkvėpėjų dr. J. Šliūpas. Ši neeilinė asmenybė ieškojo įvairių kelių, per kuriuos būtų galima paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Respublikoje. Dr. J. Šliūpas rašė memorandumus, laiškus aukštiems valstybės pareigūnams, kitiems ţymiems visuomenės veikėjams, kurie galėtų paspartinti civilinės metrikacijos įvedimą Pirmojoje Lietuvos Respublikoje. / While investigating the problem of civil registry it was important to refer to legal situation of that period. For this purpose all the articles of permanent constitutions of the First Republic about family and its status have been analysed. In addition, other laws have been referred to, the Laws on Citizenship and Changes of Surnames have been used as well. The other sphere also should not be forgotten – relationship between the church and the state. Having adopted the Christianity, Lithuania became a catholic country when in the course of time the representatives of the mentioned confession formed the majority of the population. Quite strong influence of Catholic priests upon state’s life was felt: in education, political life. Good relationships between the both parties could be illustrated by the following facts – recognition of Lithuania de facto by the Vatican in 1919, later recognition as de jure, established diplomatic relations and signing of the concordat. The aspiration to legalise civil registry stimulated the free-thinkers to take actions. One of the strongest fighters was one of the inspirers of free-thinkers’ movement – dr. J. Šliūpas. This extraordinary personality was searching for various ways how to accelerate the implementation of civil registry in the First Republic. Dr. J. Šliūpas was preparing memoranda, letters to high state officials, other significant public figures who could accelerate the implementation of civil registry in the First Republic of... [to full text]